SEB ekonomistas Dainis Gašpuitis teigė, kad Latvijos BVP trečiąjį šių metų ketvirtį smuko 0,6%, o ir ketvirtąjį ketvirtį ekonominė veikla toliau lėtės.

Tai sumažins vidutinį metų augimą iki 1,5%. Likęs anksčiau nustatytų apribojimų poveikis ir toliau jaučiamas trečiąjį ketvirtį, turizmo, laisvalaikio ir pramogų sektoriuje bei verslo paslaugų sektoriuje įspūdingai auga. SEB ekspertas džiaugiasi tokiu teigiamu IRT sektoriaus augimu (+14,2 proc.). Šio sektoriaus plėtra grindžiama eksportu, o netrukus jis gali tapti vienu iš ekonomikos variklių. Tuo pačiu metu IRT verslas išlaiko didelį potencialą. Tai reiškia, kad valstybė ir Rygos savivaldybė turi sudaryti sąlygas šio sektoriaus plėtrai.

Tačiau banko ekonomistą nustebino silpnumas statybų sektoriuje (-13,6 proc.). Tuo Latvija išsiskiria iš artimiausių kaimynų.

Tikėtina, kad artimiausiais mėnesiais neigiamos tendencijos šiame sektoriuje išliks. Sąnaudoms stabilizavus, statybų sektorius, pasitelkus ES fondų lėšas, kitais metais turėtų pradėti suaktyvėti. Ekonomistas mano, kad tai vienas svarbiausių naujosios valdžios uždavinių – neleisti sektoriui dar labiau nugrimzti į negatyvą.

Prekybos kritimą 10,3% daugiausia lėmė didmeninės prekybos nuosmukis, nes panašu, kad neigiamos tendencijos dar kurį laiką išliks. Taip pat didelį neigiamą indėlį įneša bendroji pramonė (-8,5 %), daugiausia dėl sumažėjusios elektros energijos gamybos. Šių trijų sektorių nuosmukis kiek greičiau nei tikėtasi nustūmė ekonominę veiklą į neigiamą teritoriją.

Didžiausia 2023 m. rizika: ar Europa išvengs energetikos krizės? Tai reiškia – kiek mažesnis aktyvumas bus matomas metų pradžioje ir kokio stipraus atsigavimo šalys gali tikėtis antrąjį pusmetį? Gaišpuičio teigimu, akivaizdu, kad su kiekvienu nauju prognozių ciklu prognozės koreguojamos žemyn. Stalai nukreipti į viršų, tačiau yra ir teigiamų aspektų. Tai: santykinai tvarus vartojimas, stabilios darbo rinkos ir energijos kainų tendencijos (tikimasi, kad ir žiema bus šilta). Net silpni infliacijos mažėjimo ženklai euro zonoje ir Latvijoje ekspertui suteikia šiek tiek optimizmo.

Jei žiema taps šilta, tai apribos aukštesnių kainų įtaką perkamajai galiai. Ekonomistas teigė, kad pavasarį žadama visapusiškai įvertinti situaciją. Tikėtina, kad sąskaitų apmokėjimo drausmė pablogės ir turės įtakos daugeliui įmonių. Tai įmonės turėtų pasiruošti aukštesnėms kainoms. Tvarus vartojimas suteiks papildomos pagalbos įmonėms ir leis toliau investuoti.

Jei ekonomikai pavyks išvengti naujo su energija susijusio šoko, infliacija ims rodyti silpnėjimo požymius, o energijos kainos nebebus neigiamos. Tai taip pat reiškia, kad po poros mėnesių bendra perspektyva taps optimistiškesnė. „Mūsų Baltijos šalių BVP prognozės prognozuoja minimalų augimą. Lietuvai prognozuojama 0,1 proc., Estijai – 0,3 proc., Latvijai – 1,1 proc.

Taip pat skaitykite: Latvijos BVP 2022 metų trečiąjį ketvirtį sumažėjo 0,6 proc