Ekonominis neapibrėžtumas lietuvius paverčia auksu – Baltijos naujienų tinklas

Dėl regioninio neapibrėžtumo lietuviai kaupia aukso luitus ir monetas. Pasak Lietuvos nacionalinio transliuotojo, kalyklos vadovas teigė, kad krizių metu investicijos dažniausiai plūsta į auksą. LRT.

Vienintelės Baltijos šalyse monetų kalyklos parduotuvėje yra keletas aukso dirbinių, keletas paauksuotų angelų, monetų ir aukso luitų.

Kalyklos direktorius Linas Veigalas LRT televizijai sakė, kad žmonės juokauja, kad pinigai greitai dingsta, o auksas yra stabilus ir lengvai parduodamas.

Palyginti su praėjusiais metais, aukso pardavimai 2022 metais išaugo kelis kartus, sako jis.

Visų pirma, sukilimas prasidėjo po karo Ukrainoje pradžios.

„Istoriškai auksas visada brango kilus krizei, priešingai nei obligacijos ar obligacijos. Tai buvo krizės investavimo įrankis”, – aiškina Linas Weikalas.

„Žvelgdami į bendrą scenarijų, žvelgdami į šiandienos infliaciją, tikimės, kad aukso kaina kils, o tai automatiškai padidins jo paklausą“, – aiškina jis.

Prasidėjus karui aukso kaina ir paklausa šoktelėjo į viršų, sako Vytatas Jonutis, juvelyro „Premier“ kūrybos vadovas. Investicinis auksas pasitraukė iš rinkos. Tuo tarpu juvelyrai dar turi padidinti savo aukso gaminių kainas.

„Aš pastebiu, kad žmonės ateina ir nori, kad tai būtų papuošalas, jie nori, kad tai būtų investicija. Žmonės yra šiek tiek išrankesni, nesiruošia taškyti pinigų į kairę ir į dešinę ką nors nusipirkti“, – sako jis.

Jonučio teigimu, aukso kaina priklauso nuo akcijų rinkos ir svyruoja kasdien.

Svarbus veiksnys buvo Rusijos aukso embargas.

Aukso paklausa nuo vasario pabaigos išaugo dešimt kartų, teigia Erikas Dauka, investicinio aukso ir monetų internetu prekiaujančios „Eurodata“ komercijos direktorius.

„Žmonės laukia aukso net ir iš anksto užsisakę, laukimo laikas yra apie mėnesį ar ilgiau“, – sako jis.

Aukso luitai yra populiariausias brangiųjų metalų pirkimo būdas. Žmonės investuoja į didelius, sveriančius iki šimto gramų.

READ  Latvija, Estija ir Lietuva skelbia Rusijos ambasadorių skaičių.

„10 gramų batonėlis kainuoja apie 600 eurų, 1 uncijos batonėlis – apie 1800, 50 gramų batonėlis šiuo metu – 2900, o 100 gramų – 5600–5700 eurų“, – sako Erikas, „Eurodata“ komercijos direktorius.

Monetų kainos svyruoja nuo kelių dešimčių eurų iki maždaug trijų tūkstančių eurų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *