Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) paskelbė, kad pirmaisiais 2023 metais, ketvirtiniais duomenimis, Lietuvos padėtis ekonominio vargo indekse pablogėjo. Kaip rodo ataskaita, Lietuva 2022 metais užėmė septintąją vietą, o 2023 metais Lietuva pradėjo užimti trečią vietą tarp didžiausius sunkumus patiriančių ES ekonomikų.

LLRI teigimu, staigus ekonominio vargo indekso pablogėjimas Lietuvoje, tuo pat metu ES indeksui išliekant gana stabiliam, skatina pažvelgti į ekonominio vargo indekso komponentus ir tirti jo prastėjimo priežastis.

2023 metų pradžia Lietuvos ekonomikai labai sunki. Palyginti su ES vidurkiu, visi Ekonominio vargo indeksą sudarantys rodikliai – nedarbo lygis, BVP pokytis ir infliacija – Lietuvoje 2023 m. I ketvirtį buvo prastesni.

Atkreiptinas dėmesys į nuolatinį Lietuvos BVP mažėjimą (-2,1 proc.), kuris buvo antras pagal dydį visuomenės nuosmukis (po Airijos, kurioje sumažėjo 2,8 proc.), ir nedarbo lygį (7,7 proc.). ), kurį lenkė tik Pietų Europos šalys (Ispanija, Graikija ir Italija). Didėjantis nedarbas ir mažėjantis BVP – pagrindinės sunkmečio, paralyžiavusio šalies ekonomiką, priežastys.

Nedarbo lygis Lietuvoje augo trečią ketvirtį iš eilės. Palyginti su praėjusių metų paskutiniu ketvirčiu, jis šoktelėjo iki 1,5 proc. Taškas ir 2023 m. pirmąjį ketvirtį pasiekė 7,7 proc. Šio rodiklio augimą skatina pramonės ir gamybos sektorių susitraukimas dėl eksporto mažėjimo ir energijos kainų kilimo. Žemi vartotojų, pramonės ir statybų pasitikėjimo rodikliai rodo neigiamą rinkos dalyvių vertinimą, verčiantį įmones sumažinti ateities lūkesčius, atsisakyti investicijų ir dalies darbuotojų.

Tuo metu Lietuvos kainų augimo tempai normalizavosi, tačiau išliko aukščiau ES vidurkio. 2023 metais pirmojo ketvirčio infliacija Lietuvoje sieks 2 procentus, o Europos Sąjungoje – 1,9 procento. Per pirmąjį 2023 metų ketvirtį per pirmąjį išaugo alkoholinių gėrimų ir tabako (5,9 proc.), įvairių prekių ir paslaugų (5 proc.), drabužių ir avalynės (-3,6 proc.) bei transporto (-1 proc.) kainos. ketvirtis 2023. 2023. Sumažėjo lyginant su praėjusiais 2022 m. Pirmasis ketvirtis.

2023 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2022 m. 8,4 ketvirtį, Lietuvos ekonomikos vargo indekso vertė smarkiai išaugo – nuo ​​11,7 iki 11,7 (indekso padidėjimas rodo didesnį ekonominį vargą).

Indekso duomenimis, prastesnė padėtis pirmąjį šių metų ketvirtį buvo tik Ispanijoje ir Graikijoje, kur buvo užfiksuotas labai aukštas nedarbo lygis. Tuo tarpu 2023 m. jis parodė geriausią ekonominio vargo rodiklį. Pirmąjį ketvirtį rodė Lenkija, Nyderlandai ir Slovėnija.

Ekonominio vargo indeksas yra indeksas, skirtas įvertinti bendrą šalies ekonominę situaciją. Šį rodiklį aštuntajame dešimtmetyje sukūrė amerikiečių ekonomistas Arthuras Okunas, vėliau jį patobulino amerikiečiai Robertas Barro ir Steve'as Hanke'as. Jis iškalbingas tuo, kad apima tris svarbiausius šalies ekonomiką apibūdinančius ir bendrą ekonomikos būklę įvertinančius rodiklius. Ekonominio vargo indeksas svarbus, nes jis lengvai suprantamai apibūdina šalies ekonomikos būklę ir yra vertinamas per oficialių ekonomikos statistinių duomenų objektyvą.