10-asis Estijos nuomonės festivalis, nemokamas lauko renginys Paidėje, vyks rugpjūčio 12–13 d., jame bus 11 diskusijų anglų kalba; Estijos pasaulis išryškina juos visus.

Nuomonių festivalis sukasi aplink senovinius Paidės pilies griuvėsius ir daugiausia pasižymi grupinėmis diskusijomis, kuriose keturi ar penki kviesti ekspertai ir Estijos nuomonės lyderiai diskutuoja įvairiomis temomis. Diskusijos yra moderuojamos, o auditorijos klausimai taip pat paprastai atsakomi.

Pirmasis Estijos nuomonės festivalis buvo surengtas 2013 m. Nuo tada jis vyksta kasmet – visada Paidėje – ir paprastai pritraukia arti 10 000 žmonių – nuo ​​nuomonės formuotojų iki paprastų piliečių.

Organizatoriai teigė, kad šiemet festivalyje suplanuota beveik 150 diskusijų.

„Šiemet programa labai įvairi ir atspindi tai, kas šiuo metu svarbu visuomenei: kalbame apie karą ir gyventojų pasirengimą krizėms, ateities technologijas ir ne tik, laimingų vaikų auginimą ir jaunų žmonių psichinę sveikatą“, – festivalio programos vadovas Casparas. Tammisto pranešime teigiama, kad…

Be panelinių diskusijų, bus ir pramogų – didžėjus vaidins Estijos šokių atlikėjas NOËP, o festivalį užbaigs šeštadienio vakaro koncertas.

tai yra metų festivalis Apima vienuolika diskusijų anglų kalba:

Penktadienis rugpjūčio 12 d

12 val.: Fotografiska Talks: Senovės žinios ir skaitmeninis pasaulis (skaitmeninio intelekto etapas; 13 zona)

Fotografiska Talks Vieša registracija, po kurios – nemokama diskusija su visuomene.

14 val.: Naršykite kultūros naujos kartos technologijas (skaitmeninio intelekto etapas, 13 zona)

„Per 25 metus pagrindiniame internete kai kurios technologijos triumfavo, o kitos supuvo. Kai kurios žadėjo komandinį darbą ir supratimą, bet padarė priešingai. Negalime ignoruoti fakto, kad vyksta nauja revoliucija – Web3, IoT, Metaverse, VR, AR, XR ir tt Kas tai Ar turėtume sutelkti dėmesį į tai kultūros erdvėje?“ Diskusijos santraukoje organizatoriai sakė: „Kvestionuokime ketinimus ir apsvarstykime kultūros transformacijos pasekmes“.

Ketvirtą po pietų: ar migracijos krizės Europoje yra naujas normalus dalykas? (Migracijos fazės zona Nr. 14)

Diskusijoje klausiama: ar migracijos krizės yra nuolatinis status quo Europoje? Ko pasimokėme iš Sirijos migracijos krizės ir kaip galėjome padėti Ukrainos pabėgėliams? Ar esame pasirengę ateities krizėms?

18 val.: Kai Baltijos jūra taps NATO ežeru (užsienio politikos etapas; 19 apygarda)

Rusijos invazija į Ukrainą paskatino didelius pokyčius Baltijos jūros regiono saugume. Suomijai ir Švedijai einant į NATO narystę, visos Baltijos šalys, išskyrus Rusiją, pirmą kartą istorijoje taps tos pačios kolektyvinės gynybos susitarimo dalimi.

Diskusijoje klausiama: kokias pasekmes šis pokytis turės Baltijos valstybėms, Baltijos jūros regionui ir NATO? Kokios NATO narės bus Suomija ir Švedija; Koks bus jų indėlis į kolektyvinę gynybą? Kokios naujos galimybės atsiras Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimui gynybos srityje?

18 val.: Technologijos – visada 35 metų baltasis vyras (skaitmeninis IQ etapas; 13 apygarda)

IRT sektorius yra vienas sparčiausiai augančių sektorių. Technologijoms turime samdyti vis daugiau žmonių. Bet – reikia pritraukti įvairesnių žmonių. Kaip galime atsiverti skirtingoms perspektyvoms ir aplinkoms, kad būtume kūrybiškesni, prieinamesni ir įtraukesni kurdami skaitmeninius sprendimus. „Paliečiame ne tik lyčių nelygybės problemą, bet ir rasę bei kitas technologijų įvairovės perspektyvas“, – sakė diskusijos organizatoriai.

Šeštadienis rugpjūčio 13 d

10 val.: Dezinformacija – atsakyti, paneigti, ignoruoti? (Užsienio politikos etapas, rajonas Nr. 19)

Dezinformacijos pristatyti nereikia, nes karas Ukrainoje suteikė palankią dirvą jai plisti greičiau ir labiau nei bet kada anksčiau. Bet ką mes su juo darysime? Ar visada turėtume atmesti ar atsakyti savo žinutėmis ir dalyvauti lenktynėse dėl poveikio ir auditorijos dalyvavimo? Ar turėtume tai ignoruoti ir leisti žmonėms patiems priimti sprendimus dėl šaltinio patikimumo? Dezinformacijos ekspertai iš Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Jungtinės Karalystės aptars skirtingus dezinformacijos naratyvus regioninėje informacinėje erdvėje, skirtingus požiūrius į dezinformaciją.

10 val.: Kaip Ukraina palaiko internetą karo metu? (Karo ir taikos fazės 16 zona)

Diskusijoje klausiama: kokios yra silpniausios krizių komunikacijos grandys? Kokie techniniai, logistiniai ir gynybos sprendimai naudojami palaikyti ryšius? Kaip atsispirti kibernetinėms atakoms? Ko iš to gali pasimokyti Estija?

12 val.: judėjimas labiau įtraukiančios visuomenės link (karo ir taikos etapas, 16 zona)

„Po karo Ukrainoje turime apsvarstyti kliūtis ir sprendimus įtraukiant ukrainiečių pabėgėlius, taip pat kaip užkirsti kelią pastarojo meto įvykiams, kad būtų diskriminuojamos kitos mažumos Estijoje. darbo rinka ir universitetai bei labiau įtraukiančios, tolerantiškesnės ir kalbiškai įtraukesnės visuomenės priemonės.

12 val.: Dalyvauti domina: Kaimynai Ukrainai (Festivalio klubas; 12 rajonas)

Pilietinė visuomenė yra gyvybiškai svarbi Europos visuomenės dalis ir vienas iš jos ramsčių – solidarumas. Nevyriausybinės organizacijos ir pilietinės visuomenės aktyvistai iš Lenkijos, Slovakijos, Rumunijos, Bulgarijos ir Estijos dalijasi savo patirtimi ir gerąja praktika, kaip padėti Ukrainos pabėgėliams, turintiems sudėtingų problemų. Taip pat turi būti įvertintas priimančių šalių politinis, socialinis ir ekonominis kontekstas. Diskusiją remia Aktyvių piliečių fondas.

14 val.: Ieškome bendro intereso – bet kaip susitarti, kas gera? (Atviros visuomenės fazės zona Nr. 2)

Nesvarbu, ar tai būtų politika, aplinkosaugos problemos ar sveikata – viešos diskusijos užvirė. Pilietinės visuomenės organizacijos demokratinėse šalyse linkusios lygiuotis į liberalų spektrą. Tačiau pilietinės visuomenės organizacijų vaidmuo yra prisidėti prie socialinės sanglaudos didinimo. Estijos ir Norvegijos NVO diskusijoje nagrinėjama, kaip pilietinė visuomenė veikia skirtingos istorijos ir kultūros šalyse.

16 val.: Išvykimas iš didžiųjų miestų: laikinas ar nuolatinis? (Bendruomenės etapo apygarda Nr. 15)

Ar pandemijos metais namų biurai sukels naują tendenciją, kai žmonės mieliau renkasi gyventi ir dirbti savo kaimo namuose ar mažuose miesteliuose, o ne dideliuose miestuose? Daugelis šiuo metu turi nuspręsti, kur nori gyventi ilgą laiką. Darbdaviai ir darbuotojai taip pat sudaro naujus susitarimus dėl naujos normos. Tie patys klausimai yra pateikti tiek Estijoje, tiek Šiaurės šalyse.