Paskelbta 2022 m. gruodžio 30 d., 13:46

Jūrų vadovybė

ES pareigūnai paskelbė apie planus remti išplėsto uosto plėtrą Lietuvoje, kuri yra dalis pastangų remti žaliąjį perėjimą ir stiprinti jūrinius pajėgumus Baltijos jūroje ir Rytų Europoje. Europos investicijų bankas (EIB), kuris priklauso valstybėms narėms kaip paskolą teikianti institucija Europos Sąjungai, ir Klaipėdos valstybinio uosto direkcija neseniai pasirašė 65 milijonų eurų (69 mln. JAV dolerių) paskolos sutartį Klaipėdos uosto plėtrai. Lietuva. Europos Sąjunga taip pat anksčiau yra skyrusi dotacijas, projektą finansuoja ir Skandinavijos investicijų bankas.

Pasak banko, projektas remia svarbų Europos laivybos centrą ir yra strategiškai svarbus Lietuvos ekonomikai. Lėšos bus skirtos krantinės sienoms atnaujinti, išplėsti ir pagilinti, kad būtų lengviau patekti dideliems laivams.

Pagrindinis projekto tikslas – kad jūrų uostas galėtų priimti didelius laivus ir taip padidėtų našumas. Tai bus įvairių prekių ir prekių transportavimo centras.

Baltijos jūra įgyja naują strateginę reikšmę 2022 m., kai Rusijos invazija į Ukrainą paveikė pietinius Rytų Europos uostus. Europos Sąjunga suteikė naują reikšmę Baltijos šalių paramai.

„Pasirašyta finansavimo sutartis leis ir toliau įgyvendinti ambicingą modernaus ir tvaraus uosto, teikiančio kokybiškas paslaugas, viziją“, – sakė Klaipėdos valstybinio uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas. Siekiame sutikti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus. Tinkama infrastruktūra – uosto gylis, modernios krantinės sienos, uosto geležinkelių tinklas – yra būtina sąlyga, kad ši vizija taptų realybe. “

Per pastaruosius 12 metų, pažymi Europos investicijų bankas, Klaipėdos uosto laivybos apimtys išaugo 63 procentais – nuo ​​27,9 mln. t 2009 m. iki 45,6 mln. t 2021 m. Jų akcentuojamas uostas yra vienas iš Didžiausias šalies transporto mazgas. Ši šalis yra gyvybiškai svarbi jungtis su Baltijos jūra ir Šiaurės jūra, kuri yra TEN-T Šiaurės jūros ir Baltijos koridoriaus dalis.

Uosto pareigūnai teigė, kad didžiausi ateities plėtros projektai apima naują maždaug 250 arų konteinerių terminalą, infrastruktūrą vėjo jėgainių parkui jūroje įrengti ir beveik 56 pėdų uosto gylį, o tai yra didžiausias reikalingas Baltijos jūroje.

Uostų anglies dioksido mažinimas, klimato kaita ir aplinkos tvarumas yra EIB prioritetas. Bankas pabrėžia, kad šis projektas taip pat prisidės prie žaliosios perėjimo Baltijos regione spartinimo, nes bus dalis perėjimo nuo sausumos transporto prie jūrų transporto.