Dėl smūgių Ukrainos atominei elektrinei Jungtinės Tautos paragino įkurti demilitarizuotą zoną

  • Rusijos ambasadorius perspėja apie branduolinę katastrofą
  • Zelenskis ragina Rusiją grąžinti gamyklą Ukrainai
  • Palydovinėse nuotraukose matyti, kad apgadinta Rusijos oro bazė Kryme

Kijevas/NIUJORKAS (Reuters) – Rusija ir Ukraina apkaltino viena kitą didžiausios Europos atominės elektrinės bombardavimu, o tai kelia baimę dėl katastrofos, nes Jungtinių Tautų vadovas pareiškė, kad ji turėtų būti paversta demilitarizuota zona, o Ukraina pareikalavo Rusijos pajėgų pasitraukimo iš jos. Jis, ji.

Ukrainos agentūra „Energoatom“ pranešė, kad Zaporožės kompleksas centrinėje Ukrainos pietuose ketvirtadienį buvo bombarduotas penkis kartus, įskaitant netoli radioaktyviųjų medžiagų laikymo vietos. Rusijos paskirti pareigūnai sakė, kad Ukraina du kartus subombardavo gamyklą ir sutrikdė pamainos pasikeitimą, pranešė Rusijos naujienų agentūra TASS.

JT Saugumo Taryba ketvirtadienį susirinko aptarti situacijos, o generalinis sekretorius Antonio Guterresas paragino abi puses nutraukti visas kovas prie stoties.

Užsiregistruokite dabar ir gaukite nemokamą neribotą prieigą prie Reuters.com

„Įrenginys neturėtų būti naudojamas kaip karinės operacijos dalis, – sakoma Guterreso pareiškime. – Vietoj to, norint užtikrinti zonos saugumą, reikia skubiai susitarti techniniu lygiu dėl saugaus nusiginklavimo perimetro.”

Rusija Zaporožę okupavo kovo 24 dieną po to, kai įsiveržė į Ukrainą. Gamyklą, esančią netoli kovos fronto linijos, kontroliuoja Rusijos pajėgos, jai vadovauja ukrainiečiai.

Saugumo Tarybos posėdyje JAV pritarė raginimui sukurti demilitarizuotą zoną ir paragino Tarptautinę atominės energijos agentūrą apsilankyti šioje vietoje. Skaityti daugiau

Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Vasilijus Nebenzia sakė, kad pasaulis veržiasi „prie branduolinės katastrofos slenksčio, savo mastu prilygstančiam Černobylio katastrofai“. Jis sakė, kad TATENA pareigūnai gali apsilankyti svetainėje jau šį mėnesį.

„Reuters“ negalėjo savarankiškai patikrinti nė vienos pusės pranešimų apie sąlygas gamykloje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareikalavo, kad Rusija grąžintų gamyklą Ukrainai.

READ  Tailande prieš vyriausybę nusiteikę protestuotojai susirėmė su policija Bankoke

„Tik visiškas rusų pasitraukimas ir visiškos Ukrainos situacijos aplink elektrinę kontrolės atkūrimas gali užtikrinti visos Europos branduolinio saugumo atnaujinimą“, – vaizdo kreipimesi sakė jis.

Prancūzija pakartojo Zelenskio reikalavimą ir pareiškė, kad Rusijos vykdoma šios vietos okupacija kelia pavojų pasauliui.

„Rusijos ginkluotųjų pajėgų buvimas ir judėjimas šalia gamyklos žymiai padidina avarijos su rimtomis pasekmėmis riziką“, – sakoma Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Ukraina ir Rusija kaltino viena kitą dėl išpuolių svetainėje. Ukraina taip pat apkaltino Rusiją raketomis šaudžius į Ukrainos miestus iš užgrobtos atominės elektrinės apylinkių, žinodama, kad Ukrainos pajėgų atsakas į gaisrą būtų pernelyg rizikingas.

Penktadienį Ukrainos generalinis štabas pranešė apie plačiai paplitusius Rusijos pajėgų bombardavimus ir atakas dešimtyse miestų ir karinių bazių, daugiausia rytuose.

Dniepropetovsko srities gubernatorius Valentinas Rezničenka sakė, kad per naktinį apšaudymą Marhanetso mieste buvo sužeisti trys civiliai, tarp jų ir vaikas.

Donecko srities gubernatorius Pavlo Kirilenko per „Telegram“ sakė, kad per pastarąsias 24 valandas žuvo septyni civiliai ir 14 buvo sužeista.

Rusijos nusikaltimų bazė

Atskirai ketvirtadienį paviešintose palydovinėse nuotraukose matyti, kaip nuniokota oro bazė Rusijos aneksuotame Kryme. Vakarų kariniai ekspertai teigė, kad tai rodo, kad Ukraina gali turėti naujų ilgo nuotolio puolimo pajėgumų, galinčių pakeisti karo eigą.

Nepriklausomos palydovinės bendrovės „Planet Labs“ padarytose nuotraukose buvo matyti trys beveik identiški krateriai, kuriuose akivaizdžiai tiksliai buvo bombarduojami Rusijos Sakio oro bazės pastatai. Pietvakarinėje Krymo pakrantėje esanti bazė patyrė didelių gaisrų nuostolių – pasirodė mažiausiai aštuoni sunaikinti karo lėktuvai.

READ  Kinija ir ES vadovai sutaria, kad reikia „subalansuotų“ prekybos santykių

Rusija neigė pataikiusi į lėktuvus ir teigė, kad antradienį sprogimai bazėje buvo atsitiktiniai. Ukraina atsakomybės už išpuolį neprisiėmė.

Kalbėdamas apie žalą, Ukrainos prezidento patarėjas Mykhailo Podolyak laiške „Reuters“ sakė: „Oficialiai mes nieko nepatvirtiname ir nepaneigiame… turėdami omenyje, kad lygiai tuo pačiu metu yra kelios sprogimo vietos“.

Zelenskis paprašė pareigūnų nustoti kalbėtis su žurnalistais apie karinę taktiką, sakydamas, kad tokie pareiškimai yra „atvirai neatsakingi“. „New York Times“ ir „The Washington Post“ citavo nežinomus pareigūnus, sakiusius, kad Ukrainos pajėgos yra atsakingos už išpuolį Kryme. Skaityti daugiau

Rusija, kuri 2014 metais užgrobė ir aneksavo Krymą, naudoja šį pusiasalį kaip savo Juodosios jūros laivyno bazę ir kaip pagrindinį tiekimo kelią invazinėms pajėgoms, okupuojančioms pietų Ukrainą, kur Kijevas artimiausiomis savaitėmis planuoja pradėti kontrataką.

kontrataka

Karo studijų institutas nurodė, kad Ukrainos pareigūnai Krymo puolimą laiko Ukrainos kontratakos pietuose pradžią, o tai rodo, kad artimiausiomis savaitėmis vyks intensyvios kovos.

Kaip bazė buvo užpulta, kol kas nežinoma, tačiau smūginiai krateriai ir tuo pat metu vykstantys sprogimai rodo, kad į ją pataikė ginklai, galintys išvengti Rusijos gynybos.

Bazė gerokai pranoksta pažangių raketų, kurias Vakarų šalys pripažįsta siunčiančios į Ukrainą, diapazoną, nors ji patenka į galingesnių versijų, kurių ieškojo Kijevas, diapazoną. Ukraina taip pat turi priešlaivinių raketų, kuriomis galima smogti taikiniams ant žemės.

Tuo tarpu JAV valstybės departamentas pranešė, kad Rusijos pareigūnai pastarosiomis savaitėmis treniravosi Irane pagal susitarimą dėl bepiločių orlaivių perdavimo tarp dviejų šalių. Skaityti daugiau

JAV pareigūnai praėjusį mėnesį pranešė, kad Iranas ruošiasi tiekti Rusijai iki kelių šimtų bepiločių orlaivių. Skaityti daugiau

Rusija teigia, kad jos „speciali karinė operacija“ planuos apsaugoti rusakalbius ir separatistus pietuose ir rytuose. Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose teigia, kad Maskva siekia sugriežtinti kuo daugiau teritorijų.

READ  Rusų mokytojas atmetė Kremliaus propagandą, tada sumokėjo kainą

Dešimtys tūkstančių buvo nužudyti, milijonai pabėgo iš savo namų, o jų miestai buvo sugriauti.

Užsiregistruokite dabar ir gaukite nemokamą neribotą prieigą prie Reuters.com

Reuters biurų pranešimai. Rašo Cynthia Osterman ir Michaelas Perry; Montavo Stephenas Coatesas, Robertas Persellas

Mūsų kriterijai: Thomson Reuters pasitikėjimo principai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *