Jis pridūrė: „Sistema buvo paruošta prieš kelias savaites, o dabar laukiame galutinio G7 pranešimo, kad tai būtų išreikšta žodžiais ir patvirtintų G7 norą dirbti su šia sistema“.

G7 draudimo ir sekimo protokolai buvo parengti bendradarbiaujant su Belgija, kurioje yra didžiausias pasaulyje deimantų prekybos centras Antverpene, ir Europos Komisija.

Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Jungtinė Karalystė ir JAV (G7) sudaro 70 procentų galutinių vartotojų pasaulinės deimantų paklausos.

Europos diplomatas sakė, kad Belgija yra visiškai pasirengusi išplėsti G7 draudimą 27 ES šalims, nes tai yra dalis kito sankcijų Rusijai etapo, iškeldama pagrindinę kliūtį šiam žingsniui, kurio kitos ES šalys ir Ukraina norėjo jau daugiau nei metus. . metų.

Šios savaitės pabaigoje arba kitos savaitės pradžioje Europos Komisija planuoja pradėti derybas su ES sostinėmis dėl 12-ojo priemonių paketo už uždarų durų, vadinamas „išpažinimais“.

Lietuva ir Lenkija pateikė išsamius pasiūlymus. Estija taip pat išsiaiškino idėjas, o procesas gali užtrukti kelias savaites.

Lietuvos siūlyme numatyta, kad Europos Sąjunga turėtų uždrausti naujus sandorius su Rusijos branduoline bendrove „Rosatom“, nebepirkti rusiško urano, suskystintųjų dujų ir plieno.

Tai taip pat turėtų blokuoti IT paslaugas Rusijos įmonėms ir sustabdyti lazerinių technologijų eksportą, taip pat bet kokį deimantų judėjimą, sakė Vilnius.

„Rosatom“, IT paslaugos, suskystintos dujos ir deimantai buvo lenkų pasiūlymo antraštės, o Estija siekia visiško prekybos embargo Rusijai, kad sustabdytų sankcijų vengimą.

„Tranzitinių“ šalių, besiribojančių su Rusija, muitinės pareigūnai nebegali prisiimti draudžiamų ir nedraudžiamų prekių eksporto kontrolės naštos, sakė Talinas.

Pirmadienį Liuksemburge susitikę ES užsienio reikalų ministrai taip pat aptars ES lėšas Ukrainai ir įšaldytų Rusijos lėšų panaudojimą karo reparacijų mokėjimui bei Gazos karui.

Jis pridūrė: „Turime suvokti, kad Rusija yra labai suinteresuota tuo [Ukraine] Antrasis ES diplomatas Briuselyje penktadienį pareiškė, kad krizė kils šešėlyje.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas vetavo Europos Sąjungos finansinę pagalbą Ukrainai, nes Kijevas dėl verslo ryšių su Rusija įtraukė didžiausią banką į juodąjį sąrašą.

Tačiau, kaip ir deimantų atveju, diplomatai tikėjosi neišvengiamo Orbano proveržio, Kijevui sutikus išbraukti iš jo banko.

„Vengrija sako, kad kai kurie su sankcijomis susiję žmonės vis dar yra sulaikyti“, – pridūrė jis [Ukraine] Europos diplomatas sakė: „Sąraše sakoma, kad norima garantijų, kad tai nepasikartotų… Užkulisiuose vyksta daug dalykų“.

Diplomatai pridūrė, kad Europos Vadovų Tarybos „darbo grupės“ paspartino darbą dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo.

Belgija taip pat yra ES pastangų šioje srityje pagrindas – ji įšaldė 125 mlrd. EUR Rusijos lėšų, kurias valdo Briuselyje įsikūrusi bendrovė „Euroclear“.

Ji pasiūlė ES požiūrį, pagrįstą Belgijos įstatymais, pagal kurį Belgijos mokesčių pajamos, gautos iš palūkanų už įšaldytas Rusijos lėšas, būtų sumokėtos Kijevui – vien Belgijoje 2023 ir 2024 m.

Savo ruožtu Orbanas taip pat sugėdino Europos Sąjungą, antradienį Kinijoje paspaudęs ranką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Anksčiau jis vetavo ES sankcijas Rusijos branduolinei ir energetikos pramonei bei svarbiems asmenims.

„Orbano rankos paspaudime tokio dalyko nėra [EU foreign ministers’] Dienotvarkė – kokios jos? [Orbán and Putin] Europos diplomatas teigė, kad svarstymas koridoriuose yra kitas reikalas.

Bet kuriuo atveju sparčiai besivystantis Gazos karas pirmadienį Liuksemburge „užims didžiąją laiko dalį“, nes ES šalys taip pat siekia pasiųsti vieningą žinią Artimuosiuose Rytuose, prognozavo diplomatas.

Tačiau kitiems ES ministrai turėtų kalbėti apie Ukrainos karą ir Gazos karą kaip apie didesnio konflikto dalis, o ne apie lygiagrečias krizes.

„Akivaizdu, kad Rusija ir Iranas kartu padegė Artimuosius Rytus, ir tai tik pradžia“, – sakė trečiasis ES diplomatas, turėdamas omenyje finansinę ir politinę paramą, kurią Rusija ir Iranas teikia palestiniečių grupuotei „Hamas“, kuri atakavo. Izraelis spalio 7 d.

„Jei vienas su kitu susiesime, kitos sankcijos, kurios bus taikomos Rusijai, bus žymiai griežtesnės, tačiau Europos Sąjunga mieliau tiki pasakomis – kad dabartinis sankcijų režimas paralyžiuoja Rusiją“, – sakė jis.

Rusija keikiasi

Deimantų eksporto į Kremlių vertė kasmet siekia keturis milijardus eurų, o kaip prabangos simbolis jie turi simbolinę vertę.

ES taip pat uždraudė Rusijos naftos, dujotiekių, bankų ir kitą prekybą, kurios vertė viršija 130 milijardų eurų per metus, ir įtraukė į juodąjį sąrašą apie 1800 aukšto rango asmenų ir subjektų per ankstesnius 11 sankcijų etapų.

Bet net jei deimantų draudimas Rusijai buvo įžanga į dvyliktąjį raundą, ES stebėtojos matytas pasiūlymas dėl sankcijų Lietuvai atskleidė ir kitų sistemos ydų.

„Vis dar yra 77 kritiniai elementai [used by the Russian military] „Kurį Rusija gali laisvai pasiekti, nes šioms prekėms ir technologijoms netaikomos ES sankcijos“.

Jis pridūrė: „Naujausios ekspertų ataskaitos rodo, kad Irano ir Rusijos dronai (būtent „Mohajer 6“, „Shahed 136“ ir „Orlan“) yra gaminami iš daugybės Vakarų šalyse pagamintų komponentų“.

Ji sakė, kad Rusija turi „neribotą prieigą prie debesų kompiuterijos technologijų, kurias teikia Europos Sąjungoje ir jos sąjungininkų šalyse įsikūrusios įmonės“.

Tai reiškia, kad „Rusija naudoja savo Europos kompiuterinę infrastruktūrą, norėdama užpulti tūkstančius debesų saugyklų su gelbstinčia informacija apie pagalbą, pastogę ir evakuacijos procedūras“. [in Ukraine]“, per „DDOS“ kibernetines atakas.

Lietuva teigė, kad ilgalaikės Rusijos plieno importo išimtys „labai iškreipia ES plieno rinką Belgijos ir Italijos įmonių naudai“.

Vilniaus rekomendacijos dėl „Rusijos pramonės pajėgumų mažinimo“ išsiplėtė iki dešimčių puslapių smulkmenų.

Europos Sąjunga ankstesniais etapais buvo uždraudusi tualetų eksportą į Rusiją, tyčiodamasi iš gyvenimo lygio Putino laikais, kur daugelis žmonių neturi normalių patogumų.

Lietuva teigė, kad 12-ajame ture taip pat turėtų būti uždrausta ES eksportuoti „centrinio šildymo radiatorius, neelektrinį šildymą ir jų dalis“ (pernai vertė 49 mln. eurų).

Vilnius pareiškė net uždrausti prekybą „viniais, segtukais, smeigtukais“ ir „siuvimo adatomis bei mezgimo adatomis“.