Trečiame pagal dydį Lietuvos mieste Klaipėdoje taksi vairuojantis Antanas Junauskas realų Baltijos šalies poveikį jaučia kaip labiausiai nuo infliacijos krizės Europoje nukentėjusią.

„Už vieną eurą dabar negalite nusipirkti dėžutės skrudintų žemės riešutų kaip užkandį. Kainos nekontroliuojamos ir nėra vilties, kad viskas greitai pagerės”, – sakė jis.

Eurostato duomenimis, kovo mėnesį Lietuvoje buvo didžiausia infliacija Europos Sąjungoje – 15,7 proc., kurią lėmė energijos sąnaudos, vien per pastarąjį mėnesį Europoje išaugusios beveik 13 proc.

Lietuva šiame kraupiame reitinge išsiskiria kaip pagrindinė lyderė, o daugumos piliečių mintyse sukasi sparčiai kylančios prekių kainos ir toliau šlubuojant eurui.

Jonausko taksi bendrovė padidino tarifus, tačiau jo pajamos sustojo dėl daugybės problemų, su kuriomis šalis susidūrė per pastaruosius kelerius metus.

„Šiais laikais matau mažiau keleivių. Miestas pastebimai nukraujavo nuo imigracijos. COVID-19 buvo užrakintas namuose, o kai kurie žmonės vis dar bijo sėsti taksi.

„Sankcijos reiškia, kad nebematysime rusų ir baltarusių turistų, o miestą užplūdę ukrainiečiai patiria didelių finansinių sunkumų. Tai nauja realybė.

beprotiški kalneliai

Daugiausia dėl energijos ir maisto kainų padidėjimo infliacija, palyginti su praėjusiu mėnesiu, išaugo 1,5%, o kovą pasiekė 15,7% – aukščiausią lygį nuo 1996 m. spalio mėn.

Būstas ir komunalinės paslaugos pabrango 37,5%, maistas ir gėrimai – 17,1%, o transporto išlaidos – 22,1%. Kas mėnesį vartotojų kainos kovo mėn. pakilo 2,4 % ir vėl buvo didžiausias nuo 2009 m. sausio mėn. dėl brangesnių visko – nuo ​​degalų iki drabužių iki pieno produktų.

Arturas Timokas, Baltijos jūros prieglobstyje esančios Palangos „Resort Pub“ savininkas Arturas Timokas sakė, kad jam tenka reguliariai atnaujinti sąrašus, kad atspindėtų didesnes kainas, kurias jis moka tiekėjams.

„Kiekvieną kartą, kai žmona skambina tiekėjams, jaučiuosi nejaukiai – žinau, kad išgirsime naujus skaičius, kurie bus didesni“, – sakė Timokas.

Tuo tarpu Mariumi prisistatęs vietos statybų bendrovės savininkas teigė, kad statybų sektorius yra „beprotiškame serpantininiame traukinyje“.

„Kai kiekvieną vakarą einu miegoti, negaliu būti tikras, kad ryte viskas bus taip pat“, – sakė jis.

Karas Ukrainoje paveikė ne tik medžiagų kainas ir tiekimo grandinę apskritai, bet ir darbo jėgos užimtumą. Darbuotojai dažnai reikalauja sudaryti sutartis, pagal kurias jų atlyginimai būtų susieti su didesnėmis pragyvenimo išlaidomis.

„To nepadarys joks statybininkas, todėl turiu sugalvoti kitų lengvatų ir paskatų. Tie, kurie nesudarę sutarties, nori beveik kas savaitę peržiūrėti savo atlyginimus, pakoreguotus pagal infliaciją”, – sakė Marius.

Naujausius elektrinius vežimėlius surenkančios įmonės UAB „Ostara“ savininkas Darius Antanaitis „Euronews“ sakė, kad rekordinę infliaciją Lietuvoje lemia šalies nesugebėjimas pasigaminti pigios elektros.

„Lietuvos sprendimas prieš stojant į Europos Sąjungą uždaryti branduolinį reaktorių buvo didžiausia klaida“, – sakė jis. Antanaitis tvirtino, kad nestatyti naujų – dar viena klaida.

„Jei būtume to siekę, dabar elektra būtų daug pigesnė, o Baltarusijoje, už 50 kilometrų nuo Vilniaus, nebūtume matę atominės elektrinės.

Susidūręs su infliacijos įtaka verslui, kai kuriuos projektus jis sustabdė arba atidėjo, didžiausią dėmesį skirdamas svarbiausiems ir laiku išmokėti atlyginimus.

„Mano kasdienis galvos skausmas – galvoju, kaip komandoje išlaikyti visus aukštos kvalifikacijos specialistus, kuriančius pridėtinę vertę ir kaip kompensuoti jų patiriamus nuostolius dėl augančios infliacijos“, – sakė Antanaitis.

Jis neatmeta galimybės savo įmonėje atlyginimus koreguoti atsižvelgiant į infliaciją – ko šiuo metu pasiūlyti negali. „To dabar klausia daugelis darbuotojų“, – paaiškino jis.

Nacionalinis bankas perspėja, kad karas paveiks eksportą

Rekordiškai aukštoms energijos kainoms Lietuvoje praėjusią žiemą šildymo sąskaitos išaugo 100–150 proc.

Rusijos dujų suvartojimas šalyje per pastaruosius dvejus metus sumažėjo – nuo ​​32% 2019 metais iki 26% 2021 metais.

Bet Lietuvos energetinė priklausomybė nuo Rusijos buvo viena didžiausių tarp Europos šalių prieš Rusijos invaziją į Ukrainą vasario 24 d. Dar pernai šalis už Rusijos naftą, dujas ir elektrą išmokėjo daugiau nei 3 mlrd. eurų, teigia ekspertai.

Pasak „Luminor“ banko Lietuvoje ekonomisto Žygimanto Maurico, Lietuvos energetinė priklausomybė nuo Rusijos dar visai neseniai buvo „turbūt didžiausia Europos Sąjungoje“.

Tai atspindi tarptautinės prekybos skaičiai, kurie rodo, kad šalis naftos, dujų ir elektros importuoja daug daugiau nei eksportuoja.

Praėjusių metų paskutinį ketvirtį prekybos naftos produktais deficitas viršijo 400 mln. „Gamtinėms dujoms buvo skirta apie 300 mln. eurų, rekordiškai didelės išlaidos elektrai – apie 400 mln. eurų“, – kovo pradžioje naujienų agentūrai BNS sakė Morikas.

Prasidėjus karui, Lietuva viena pirmųjų Europos Sąjungoje paskelbė atsisakanti rusiškų dujų ir elektros.

Šalies nacionalinis bankas teigė, kad tiesioginis poveikis šalies ekonomikai bus ribotas dėl santykių su Rusija nuosmukio.

Tačiau ji pripažino, kad Kremliaus agresija Ukrainoje neigiamai paveiks Lietuvos ekonomiką, nes mažintų eksportą, galimai sutrikdytų žaliavų importą, padidėtų energijos kainos.

Tai ypač problematiška, nes eksportas į Rusiją, taip pat į Ukrainą ir Baltarusiją sudaro apie 15% viso šalies eksporto.

Visiškas eksporto į šias rinkas praradimas 2022 m [through] Lietuvos banko pranešime teigiama, kad 2024-ieji lems lėtesnį Lietuvos ekonomikos augimą iki trijų procentinių punktų.

„Importo iš šių šalių apribojimai greičiausiai sukels laikinus gamybos sutrikimus dėl reikalingų žaliavų trūkumo, tačiau net ir suradus alternatyvius tiekėjus šių žaliavų įsigijimo kaštai bus didesni“, – teigia bankas.

Lietuvos centrinis bankas perspėjo, kad dėl ekonominių Ukrainos karo padarinių kitoms Lietuvos eksporto partnerėms sumažės visuminė užsienio paklausa, o tai pablogins eksporto augimo perspektyvas.

Naftos ir gamtinių dujų kainos ir toliau brangsta dėl Vakarų šalių atsisakymo pirkti Rusijos išteklius, dėl to išaugs visų ūkio sektorių elektros, šildymo ir transporto sąnaudos.

Bankas teigė, kad tai padidins vartotojų kainų infliaciją, kurią gali sušvelninti tik staigus energijos kainų kritimas biržose. Be šių veiksnių, Lietuvos darbo rinką veikiausiai paveiks ir didėjantis ukrainiečių pabėgėlių antplūdis į Lietuvą.

Kritikai vyriausybę vertina kaip ekonominių problemų atitraukimą

Analitikai teigia, kad infliacija kartu su besitęsiančia pandemija, migrantų krize 670 km ilgio Lietuvos ir Baltarusijos sienos bei neišvengiamų pasekmių šalies ekonomikai dėl Rusijos ir Baltarusijos bausmės atsilieps prieš šalies liberalų konservatorių vyriausybę.

Tačiau kaltės žaidimas kol kas ir toliau meta šešėlį ant karo Ukrainoje.

Pasekmės valdančiajai koalicijai neišvengiamos, „Euronews“ sakė Vilniaus Mikulio Romerio universiteto docentas Vitotas Dombliuškas.

„Karui pasibaigus ir Ukrainai iškovojant pergalę, infliacijos ir suglebusios ekonomikos problema pradės persekioti vyriausybę. Ji neturi daug ką pasakyti, be to, kad teisinasi nuo globalių ekonomikos procesų, karo ir pandemijos“, – sakė Domblioskas. sakė.

Valstiečių partijos ir Žaliosios dalies opozicinis parlamentaras Dainios Kibenis „Euronews“ sakė, kad vyriausybė, visą savo kadenciją kentėjusi nuo menkos paramos, „netikėjosi geresnio atsitiktinumo“ nei karas.

Kai jis prasidėjo, daugelio kabineto narių ir valdančiųjų atstovų akys buvo džiūgaujančios, o ne ašarojančios. Tai daugelio pastaba. Kibenis tvirtino, kad padėtis Ukrainoje suteikė vyriausybei taip reikalingą atokvėpį nuo visų galvos skausmų ir leido jai išspręsti opias problemas po kilimėliu, motyvuodamas karu.

Pasak parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės, Lietuva vasario 24 dieną paskelbė nepaprastąją padėtį – kritikų nuomone, nepakankama ir valdžiai palanki priemonė – pratęsta iki birželio pabaigos, kol ji tebėra būtina, kol tęsiasi žiauri Rusijos karinė agresija Ukrainoje. Nielsenas.

Tuo tarpu daugeliui kyla klausimas, ar yra išeitis iš finansų krizės ir kada ekonomika gali atsigauti.

Morikas sako, kad infliacija Lietuvoje aukščiausią tašką turėtų pasiekti gegužę arba birželį, o 2023 metais – defliacija.

Anot jo, infliacija mažės dėl išsivysčiusių šalių fiskalinės ir pinigų politikos griežtinimo, o tai sumažins spaudimą pasaulinėms tiekimo grandinėms bei numatomą energijos išteklių ir kitų prekių kainų mažėjimą.

Tačiau daugelis išlieka skeptiški. „Blogiausia dar laukia“, – sakė Klaipėdos taksistas Antanas Junuskas.