Linas Jegelevičius BNN

Lietuva priims nuo karo bėgančius Ukrainos piliečius, tačiau tikrosios šalies pajėgumo ribos kelia abejonių – daugelis Lietuvos pareigūnų kol kas sugalvojo visai kitus skaičius. Padėdama perkeltiesiems, konservatyvi liberali vyriausybė remiasi vietos savivaldybėmis, reikalaudama, kad jos absorbuotų Ukrainos pabėgėlius.

Kai kurie ėmėsi veiksmų, o kiti, rašydami šį raštą, neturi aiškaus verslo plano.

„Esame pasirengę apgyvendinti 200 ukrainiečių pabėgėlių Rosny saloje, kur yra apleista profesinė mokykla ir tuščias bendrabutis. Pastatai geros būklės, yra šildymas. Ten žmonėms bus suteiktos visos reikalingos paslaugos. Tiesą sakant, šiandien susisiekėme su Skadovsko ir Tarutino, dviejų Ukrainos Chersono provincijos miestų, valdžios institucijomis ir informavome, kad esame pasirengę priimti pabėgėlius iš miestų. Į Ukrainos miestus pirmiausia skambinome po mėnesio arba nuo tada“, – BNN sakė vakarų Lietuvos Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis.

Meras sako, kad savivaldybė pasirengusi siųsti savo autobusus pasitikti pabėgėlius prie Lenkijos ir Ukrainos sienų.

„Jei reikės, mūsų savivaldybė svarstys galimybę skirti lėšų, kad mūsų savivaldybėje būtų apgyvendinta daugiau ukrainiečių pabėgėlių. Ir meras pabrėžė, kad tokiu ekstremaliu metu kaip šis visi turime susiburti.

Kritingos rajono, taip pat vakarų Lietuvoje, mero Antano Kalniaus patarėjas Albertas Barauskas, į BNN kreipėsi, savivaldybė, išgirdusi žinią apie prasidėjusį karą prieš Ukrainą, kreipėsi į socialinius tinklus, klausdama vietos gyventojų, kurie gali apgyvendinti Ukrainos pabėgėlius, žengti į priekį.

Taip pat skaitykite: Baltarusija taip pat puola Ukrainą

„Atsižvelgdama į įvykius Ukrainoje ir ruošiantis potencialių karo pabėgėlių atvykimui iš Ukrainos, Krytingos rajono savivaldybė pradeda registruoti Krytingos rajono gyventojus, kurie gali juos priimti savanoriškai“, – rašoma mero feisbuko įraše. .

„Jūsų skambučio metu negaliu pasakyti, kiek žmonių jau užsiregistravo“, – BNN sakė M. Barauskas.

Kai kurios kitos Lietuvos savivaldybės, į kurias kreipėsi BNN, buvo dviprasmiškos, paklaustos apie ketinimus padėti Ukrainos pabėgėliams.

Ukrainos rėmimo renginiai ketvirtadienį, vasario 24 d., vyko visose Lietuvos savivaldybėse, buvo rengiamos įvairios visuomeninės paramos Ukrainai priemonės.

Trečiadienį, vasario 23 d., likus kelioms valandoms iki Rusijai pradedant karą prieš Ukrainą, Lietuvos premjerė Ingrida Simonetto apie pabėgėlių bėgimo iš Ukrainos scenarijų sakė: „Nors mes nelaikome to pagrindiniu scenarijumi… vyriausybė priims žmones, bėgančius iš Ukrainos. karas“.

Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agni Belutaito anksčiau trečiadienį sakė, kad šalies valdžia ruošiasi prireikus priimti pabėgėlius iš Ukrainos.

„Bus sunku kalbėti apie konkrečius skaičius, bet mes… kuriame skirtingus scenarijus ir situacijas… suprantame, kad vienaip ar kitaip mūsų šalis turi būti pasiruošusi, ar tai būtų 3000 ar daugiau nei 30 000 žmonių“, Lietuvos žiniasklaidai sakė ministras.

Pasak Pilotaito, Vidaus reikalų ministerija išsiuntė užklausas savivaldybėms, kur jos galėtų apgyvendinti pabėgėlius ir kaip jiems suteikti įvairias paslaugas bei pagalbą.

Ji pridūrė, kad parengiamuosiuose darbuose dalyvauja ir NVO.

Katalikų labdaros organizacijos „Caritas“ atstovė Regina Crokonini BNN sakė, kad organizacija „derina“ savo darbą su vyriausybe teikiant pagalbą potencialiems Ukrainos pabėgėliams. „Mes tam ruošiamės“, – BNN sakė ji, nieko nedetalizavusi.

Tuo tarpu Lietuvos vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas sakė, kad Lietuva yra pasirengusi priimti apie 8 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos.

„Savivaldybės gali priimti 6000 pabėgėlių. Švietimo ministerija pranešė, kad jame gali tilpti dar 2 tūkst. Taigi, iš viso turime apie 8000 vietų“, – antradienį, vasario 22 d., žurnalistams sakė Dmitriguevas.

Anot jo, toks pabėgėlių skaičius gali būti apgyvendintas įvairiuose savivaldybių ir ministerijų pastatuose. Jo teigimu, Lietuvos savivaldybės potencialiems pabėgėliams iš Ukrainos apgyvendinti siūlė įvairaus tipo pastatus.

„Būsto tipo pastatai, įvairūs pastatai, kuriuos galima pritaikyti laikinam būstui, pavyzdžiui, mokyklos, buvusios mokyklos, sporto salės“, – sakė D. Dmitrijevas.

Anot jo, Lietuva, esant poreikiui, gali priimti iki 50 000 pabėgėlių iš Ukrainos.

Jei pabėgėlių skaičius gerokai padidės, visos šalies savivaldybės turės prisidėti prie ukrainiečių įsisavinimo, kurie, pasak vidaus reikalų viceministro, bus „proporcingai paskirstyti“.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ketvirtadienį, vasario 24 d., paskelbė, kad „renka“ informaciją apie laisvas apgyvendinimo vietas, ruošiantis galimam pabėgėlių antplūdžiui Rusijai pradėjus karinę operaciją Ukrainoje.

„Išsiuntėme užklausas visoms švietimo įstaigoms dėl laisvų būstui tinkamų pastatų, tokių kaip bendrabučiai ir laisvi pastatai“, – sakė švietimo ministrė Jorgita Denini.

Ankstų ketvirtadienio, vasario 24 d., rytą Rusijos pajėgoms pradėjus plataus masto karinę kampaniją prieš Ukrainą, Lietuvos vadovai suskubo pasmerkti Rusiją ir pareikalavo, kad NATO įgyvendintų 4 straipsnį. Vyriausybė taip pat paskelbė šalyje nepaprastąją padėtį. . .

Prezidentas Gitanas Nausuda Rusijos veiksmus pavadino „nepateisinama karine agresija“ ir greitai pasirašė dekretą dėl nepaprastosios padėties įvedimo Lietuvoje. Jis sakė kviečiantis Valstybės gynimo tarybą „padidinti kovinį pasirengimą“.