Linas Giglivetius

Lietuvos įstatymų leidėjas Sima šią savaitę suteikė 37 milijonų eurų kompensaciją už nacių ir sovietų didžiąja dalimi nusavintą privačią žydų nuosavybę.

Dėl Žydų religinių bendruomenių turto kompensavimo už sąžiningumą įstatymo pataisų balsavo 72, prieš – 6, susilaikė du. Įstatymas įsigalios kitų metų sausį.

BNN kreiptasi, Lietuvos žydų bendruomenės prezidentė Vaina Kuklianski tokį sprendimą pavadino „simboliniu, bet svarbiu“.

„Niekas negali grąžinti prarastų gyvybių ir atgaivinti bendruomenių, kai jas turime, tačiau valdžios parodytas požiūris į kompensacijas per Holokaustą sunaikintai Lietuvos žydų bendruomenei yra tinkamas požiūris ir mūsų visuomenės sveikintinas”, – pabrėžė ji.

2011 metais Lietuva priėmė minėtą įstatymą, garantuojantį teisę į vienkartinę tiesioginę išmoką Holokaustą išgyvenusiems lietuviams ir per Geros valios fondą per 10 metų paskirstyti 37 mln.

Tačiau šiuo metu nėra mechanizmo, pagal kurį būtų teikiama privačios nuosavybės atkūrimas asmenims, kurie negalėjo nustatyti ar atkurti Lietuvos pilietybės iki 2001 m. arba neatgavo pilietybės. Kitaip tariant, iki šiol Lietuvoje nebuvo Holokausto laikų paveldimo turto susigrąžinimo įstatymo, todėl įstatymo vykdymas strigo.

Pagal naujas pataisas pinigai dabar bus skirti Geros valios fondui, kuris juos mokės žydams, kurių privati ​​nuosavybė buvo konfiskuota, bei jų įpėdiniams. Atskiriems prašymams atlyginti prarastą turtą tenkinti fondas galės skirti nuo 5 iki 10 milijonų eurų.

Kompensacija bus priteista, jei asmenys neturės teisinės galimybės atsiimti turto. Dėl kompensacijos jie galės kreiptis iki 2023 metų pabaigos, o pinigai bus išmokėti 2024–2030 metais.

Anot Kukliansky, iki 2030 metų vidurio planuojamos išmokėti lėšos Geros valios fondui nebus didžiulė finansinė našta Lietuvai, bet turės teigiamos įtakos jos tarptautiniam įvaizdžiui.

„Atsižvelgiant į tai, kiek čia kentėjo tauta, žydai tamsiaisiais mūsų istorijos laikotarpiais, jokia kompensacija negali atsverti ir kompensuoti žmonių gyvybės ir turto praradimo“, – valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos parlamentaras Mindaugas Skritolaskas. , BNN sakė.

Tačiau kai kurie žymūs parlamentarai, pavyzdžiui, buvęs premjeras, o dabar Demokratų sąjungos Lietuvai pirmininkas Saulius Skvernelis, pripažino, kad balsavo prieš įstatymų leidybos iniciatyvą. Anot jo, problema išspręsta.

„Mūsų patirtas lūžis nebuvo paremtas. Manome, kad problema išspręsta. Nesuprantami tikrieji to motyvai ar priežastys“, – sakė S. Skvernelis.

Buvęs premjeras pažymėjo, kad, kalbant apie kompensaciją, tą patį galima pasakyti ir apie nuosavybės grąžinimą Lietuvos piliečiams, nukentėjusiems nuo nacių ir sovietų.

„Jei būtume taikę tą patį metodą, kompensacijų istorija būtų buvusi begalinė. Jeigu kiekviena valdžia pradės manyti, kad turi išimtinę teisę priimti sprendimus dėl restitucijos, tai, vadovaudamasi logika, kiekviena nauja valdžia gali pradėti galvoti, kad turi teisę atlyginti žalą visiems Lietuvos piliečiams, 1940-aisiais praradusiems savo turtą ir ne. Nemačiau jokios kompensacijos »

– sakė pavaduotojas.

Tačiau Lietuvos premjerė Ingrida Simonetto laikosi tvirtos teigdama, kad įstatymo pataisos buvo būtinos ir pasitarnautų istoriniam teisingumui: „Šia simboline suma siekiama atkurti bent dalinį teisingumą ir užtikrinti Lietuvos žydų gerovę, jų kultūrą ir paveldą“, – rašoma pranešime. Varpelio aiškinamasis raštas.

„Tai taip pat yra moralinė skola, kurią reikia pripažinti ir, kiek įmanoma, ne šimtu procentų“, – sako imonytas, vadovavęs Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių turtą įstatymo pataisoms.

Ji nurodė, kad jos pasiūlymai buvo derinami su Lietuvos žydų bendruomene ir kai kuriomis užsienio žydų organizacijomis, pavyzdžiui, Amerikos žydų kongresu.

Premjero teigimu, konfiskuotos privačios nuosavybės klausimą Lietuvos ir tarptautinės žydų bendruomenės kėlė ankstesnėse vyriausybėse, tačiau jis „paliktas ore“.

Anksčiau premjeras siūlė, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmai taptų muziejumi ar memorialu, skirtu Lietuvos žydų istorijai. Šią savaitę paklaustas, kaip sekasi įgyvendinti šią idėją, Imunitetas teigė, kad situacija nėra lengva, o sprendimai yra sudėtingesni nei susiję su kompensavimu už konfiskuotą turtą.

JAV vyriausybė jau palankiai įvertino Lietuvos Seimo sprendimą.

Pareiškime cituojamas JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas, sakęs: „Šio teisės akto priėmimas yra svarbus žingsnis pripažįstant Holokausto tragediją Lietuvoje“.

„Jungtinių Valstijų Vyriausybė labai sveikina ir palaiko Lietuvos Vyriausybės siūlymą spręsti įsisenėjusius kompensacijų per Holokaustą sunaikintai Lietuvos žydų bendruomenei klausimus. Ši nauja iniciatyva remiasi 2011 metais prasidėjusiu išieškojimo darbu, simboliškai sprendžiant neteisėtos nuosavybės ir likusias individualias pretenzijas bei suteikiant išteklių žydų bendruomenės gyvenimui Lietuvoje išsaugoti.

JAV specialioji pasiuntinė holokausto klausimais Elaine German teigė, kad priimdama šį įstatymą Lietuva žengė dar vieną svarbų žingsnį vykdydama įsipareigojimus dėl turto grąžinimo.

Lietuva iki Antrojo pasaulinio karo buvo svarbus žydų kultūrinio, ekonominio ir intelektualinio gyvenimo centras. Skaičiuojama, kad prieš karą žydų buvo apie 160 000, arba septyni procentai visų gyventojų. Vilnių, kuriose yra 106 sinagogos ir 40 procentų žydų, kai kas vadino „Šiaurės Jeruzale“.

1939 m. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir 1940 m. sovietams okupavus ir aneksavus šalį, dėl pabėgėlių iš vokiečių okupuotos Lenkijos antplūdžio Lietuvos žydų skaičius išaugo iki maždaug 250 000 žmonių. Šalį valdę naciai ir kolaborantai pradėjo masines žydų žudynes – 1944 m. vasarą sovietų pajėgoms vėl okupavus Lietuvą, žuvo 90 procentų Lietuvos žydų.

2022 m. viduryje Lietuvos žydų skaičius nesiekė 4000 ir tarp jų buvo daug atvykusių į Lietuvą iš kitų buvusios Sovietų Sąjungos dalių.

Tačiau Kukliansky mano, kad Lietuva turėtų padaryti daugiau.

Manau, Lietuva turi daugiau rezervų užtikrinant istorinį teisingumą mūsų visuomenės atžvilgiu. Daugelis dabar žydams priklausančių nekilnojamųjų turtų yra grąžinti, juos remia ne tik Lietuvos kultūros paveldo administracija, bet ir šalies žydų bendruomenė, nors provincijose vietinių žydų bendruomenių nebėra. Taigi šiuo atžvilgiu lauktume didesnės valdžios pagalbos“.