Linas Jegelevičius

Išpuolis prieš Crocus rotušę Maskvoje metė sunkų šešėlį visiems darbštiems tadžikams ne tik Rusijoje, bet ir Europos Sąjungoje bei Lietuvoje. Po žudynių, kurių aukų skaičius antradienį, kovo 26 d., siekė 137, Lietuvos prezidentės patarėjas Gitanas Nausėda perspėjo apie „rizikos veiksnį“, susijusį su į Lietuvą atvykstančiais migrantais iš Vidurinės Azijos šalių.

Tačiau esami ir buvę Lietuvos pramonės vadovai, tokie kaip buvęs Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos (VAIB) prezidentas Sigitas Pisagirskas ir Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danas Arlauskas BNN pabrėžė, kad žmonės vienos tautybės ir mes neturėtume virsti atpirkimo ožiu, ką S. vadino. Pisagirskas, turėdamas omenyje Maskvos tragediją, „potencialų Putino planą“.

„Taip pat turime būti labai atsargūs ir dėmesingi čia esančioms Centrinės Azijos šalių bendruomenėms, nes jos taip pat kelis kartus išaugo“, – Žinių radijui sakė prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Podris.

Jis pridūrė: „Aš jokiu būdu neteigiu, kad visi čia atvykę žmonės yra susiję su galima ekstremistine veikla.

Tačiau rizikos veiksnys tikrai yra.

Visi keturi užpuolikai, praėjusį penktadienį Maskvos koncertų salėje nužudę mažiausiai 137 žmones, buvo Tadžikistano piliečiai.

Pasak patarėjo, Lietuvoje daugėja atvejų, kai Tadžikistano piliečiai buvo išsiųsti iš šalies dėl galimų ryšių su ekstremistinėmis organizacijomis ir pridūrė, kad islamistų veikla Vidurinėje Azijoje yra persipynusi su opozicine veikla prieš ilgamečius režimus. šalyje. tos šalys.

„Mūsų paslaugų krūvis čia didėja“, – perspėjo Podris.

Tačiau šalies Valstybės saugumo departamentas teigia, kad Centrinės Azijos piliečiai pavojaus nekelia.

Tuo tarpu Imigracijos departamentas pranešė, kad leidimus gyventi Lietuvoje turi daugiau nei 6300 Tadžikistano piliečių. Dauguma jų gyvena ir dirba Lietuvos sostinėje Vilniuje, kur vietiniai dažniausiai kalba rusiškai, todėl lengviau bendrauja su imigrantais iš Vidurinės Azijos šalių.

„Čia tadžikų galite rasti beveik kiekviename paslaugų sektoriuje. Jie dirba Bolto taksi vairuotojais, tačiau dauguma dirba statybvietėse, kur daugelis jų gauna atlyginimus iš knygų.”

Konservatorių partijos (TS-LKD) parlamentaras Mindaugas Skrituluskas pripažino, kad tadžikai po Maskvos žudynių „natūralu sulaukia daugiau dėmesio“.

Jei reikia nustatyti vieną pilietybę, kai reikia bendrauti su darbuotojais iš trečiųjų šalių.

„Tiesą sakant, yra daug idėjų ir pasiūlymų, skirtų sumažinti migracijos tipą – ypač iš Vidurinės Azijos – ir darbo jėgą pakeisti ukrainiečiais, kurie kultūriškai artimi mūsų mentalitetui ir pan., tačiau matau, kad vyksta diskusijos su nušautas“, – BNN patvirtino parlamentaras. ilgalaikis“.

Buvęs Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos (VAIB) prezidentas Sigitas Pisagirskas kalbėdamas su BNN buvo atviresnis.

„Neturėtume sunerimti dėl kiekvieno Putino vykdomo teroristinio plano, įskaitant tai, kas nutiko Kroko miesto rotušėje. Terorizmas neturi nieko bendra su tadžikais, jis yra susijęs su Putinu”, – pridūrė jis.

Verslininko teigimu, bet kokie didesni Vidurinės Azijos darbuotojų išsiuntimai, kurių šalyje labai gausu,

Tai turės apčiuopiamą neigiamą poveikį vietos ekonomikai.

„Jie daugiausia dirba mūsų transporto ir statybų sektoriuose. Todėl jiems pasitraukus išaugs statybų ir transportavimo kaštai. Be to, jei taip atsitiks, kai kurios kaimyninės šalys įgis konkurencinį pranašumą. „Nemanau, kad mes to norime”, – sakė jis. pabrėžė S. Pisagirskas.

Tuo tarpu Lietuvos darbdavių federacijos vadovas Danas Arlauskas sako, kad priimant sprendimus dėl įdarbinimo kvotų iš trečiųjų šalių turėtų vyrauti ne politika, o sveikas protas ir logika.

„Pastaruoju metu teko keliauti aukšto lygio susitikimai su Socialinės apsaugos ir darbo ministre (Monika Navicki – LŽ) ir jos pareigūnais, taip pat su kai kuriais įtakingais TS-LKD parlamente (Lietuvos Seime – LŽ) nariais, tačiau Negalėjau atsispirti jausmui, kad tam tikra prasme toli nuo realybės.

„Po Maskvos tragedijos girdime siūlymus sumažinti kvotas.

Kai kurie gali eiti toliau – išvaryti tadžikus ir kirgizus. Bet kai žmonės siūlo pakeisti juos ukrainiečiais, aš visada mėgstu atsakyti: „Žiūrėk, Ukrainai labai reikia savo žmonių Ukrainoje – dėl karo, su prastai valdomomis fronto linijomis ir dėl šalies atsigavimo po civilinio konflikto. karas“. Kosovo Demokratinės lygos vadovas pareiškė: „Karas baigiasi“.

Jis sako, kad praėjusią savaitę susitikus su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnais bei ministre susidarė įspūdis, kad ne tik jos, bet ir kitos didžiosios su užsienio darbo jėga šalyje susijusios valstybės institucijos, tarp jų ir Valstybės darbų departamentas. ir Vidaus reikalų ministerija. Ministerija, Imigracijos departamentas,

Tikrųjų žmonių iš trečiųjų šalių skaičiaus Lietuvoje jie nežino.

„Taigi, kaip galime įvertinti savo darbo jėgos poreikius, jei nežinome skaičių? – retoriškai klausia jis.

Lietuva pastaraisiais mėnesiais aktyviai diskutuoja apie būtinybę apriboti migraciją iš trečiųjų šalių su kai kuriais politikais, ypač iš valdančiosios TS-LKD partijos, ypač susirūpinusių dėl žymaus baltarusių bendruomenės augimo šalyje.

Vidaus reikalų ministerija šį pavasarį siūlė sugriežtinti reikalavimus darbuotojams iš užsienio ir juos kviečiančioms įmonėms, o kai kurioms parlamentas pritarė, tačiau realų vaizdą tai beveik nepakeis.

„Deja, mūsų demografinė ir darbo rinkos situacija, darbuotojų trūkumas neleidžia būti labai išrankiems, pavyzdžiui, kai Kauno provincijos logistikos įmonė neseniai ieškojo 60 naujų tolimojo susisiekimo sunkvežimių vairuotojų, nebuvo nei vieno lietuvio. kreipėsi.“ Norint gauti darbą, o tai reiškė, kad vairuotojai turėjo būti įdarbinti iš trečiųjų šalių.

Pastaraisiais metais į Lietuvą darbo ieškoti atvyksta vis daugiau užsieniečių.

Imigracijos tarnyba pernai išdavė 83 000 leidimų laikinai gyventi. Leidimų dirbti trečiųjų šalių piliečiams kvota šiemet – 42 tūkst.

Uždegus žaliai šviesai, pavojaus varpais skambino ir Imigracijos departamentas, užfiksavęs, kad padaugėjo užsieniečių, kuriems buvo atimti leidimai gyventi, daromi pažeidimai. Vis daugiau užsienio piliečių ginčija ministerijos sprendimą panaikinti leidimus gyventi Lietuvoje, pasinaudodami sistema ir toliau dirbti šalyje dar šešis mėnesius.

Niekas negali pasakyti, kiek darbuotojų iš trečiųjų šalių gyvena ir dirba nelegaliai Lietuvoje.

„Daug. Mano statybų aikštelėje Vilniuje kas ketvirtas (darbuotojas) neturi dokumentų arba yra viršijęs vizų laiką“, – sakė Aramas.

Sekite mus Facebook Ir X!