Linas Jegelevičius BNN

Naujausiame „Transparency International“ (TI) pasauliniame korupcijos suvokimo indekse (VKI) 2021 m. Lietuva surinko 61 balą 100 balų skalėje ir užėmė 34 vietą iš 180 šalių. Lietuva šiuo metu yra 13-a iš 27 Europos Sąjungos (ES) šalių.

« VKI rezultatai rodo, kad pamažu judame teigiama linkme. Šiais metais įsigaliojus naujam Korupcijos prevencijos įstatymui, turime išskirtinę galimybę paspartinti savo pažangą skaidriausių pasaulio šalių link“, – sakė bendrovės vadovas Sergejus Muravjovas. Transparency International Lietuva.

Tačiau patyrusiam Palangos savivaldybės tarybos nariui Eugenijui Simučiui korupcijos problema išlieka kebli – visoje Lietuvoje.

„Kalbant apie bendrą vaizdą, mes labai patobulėjome nuo laukinių vakarų tipo viešųjų pirkimų praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kai konkursų laimėtojus rinkdavo vietos gangsteriai gerokai prieš prasidedant oficialioms procedūroms. Bet kokiu atveju viskas galėtų būti daug geriau. Jos tobulėja skaitmenizuojant valstybės teikiamas paslaugas – kuo mažiau kontaktų akis į akį (su valstybės tarnautojais), tuo skaidresnis veiksmas. Tačiau korupcija tebėra įsišaknijusi mūsų viešajame gyvenime, nes daugelis vis dar tiki, kad viską būtų galima padaryti paprasčiau ir greičiau, skiepijant atitinkamą pareigūną“, – BNN sakė politikas.

Jo teigimu, korupcija ypač klesti mažose savivaldybėse.

„Kuo jie mažesni ir bukoliškesni, tuo labiau siaučia korupcijos apraiškos. Kai kuriose iš tokių savivaldybių vietinėse administracijose dirba visi giminaičiai“, – pabrėžė jis.

Korupcijos suvokimo indeksas yra vienas žinomiausių pasaulyje kovos su korupcija rodiklių, pagal kurį šalys ir teritorijos reitinguojamos pagal tai, kaip efektyviai jos sugeba valdyti korupciją. Šalies ar teritorijos balas atspindi suvokiamą korupcijos lygį skalėje nuo 0 iki 100, kur 0 reiškia, kad šalis yra suvokiama kaip labai korumpuota, o 100 reiškia, kad ji suvokiama kaip labai švari. Korupcijos lygį viešajame ir valdžios sektoriuose vertina įvairūs ekspertai ir verslo lyderiai.

„Pagrindinis šio dešimtmečio iššūkis yra pažaboti didžiulę korupciją. Tačiau tai bus įmanoma tik esant didesniam politikos ir viešojo sektoriaus skaidrumui, atviriems duomenims ir piliečių įtraukimui į sprendimų priėmimą. Norėčiau, kad viešojo ir privataus sektoriaus vadovai imtųsi dar daugiau iniciatyvos kurti gerus pavyzdžius savo institucijose“, – sakė M. Muravjovas.

Sutikdamas Simutis sako, kad geriausia priemonė nuo korupcijos yra piliečių įsitraukimas ir žiniasklaida.

„Norėčiau, kad mūsų vietos pilietinės visuomenės būtų daug stipresnės ir drąsesnės, kai reikia gilintis į vietinių pirkimų procedūras. Mažai kas gilinasi, nes per gilus ėjimas atsigręžia – dažniausiai“, – BNN pabrėžė tarybos narys.

Jo žodžiais, visi politikai bijo viešumo.

„Deja, ne retai (Lietuvos) žiniasklaida yra šališka. Stovėjimas į pusę nepadeda kovoti su korupcija“, – pridūrė Simutis.

Jo teigimu, statybos ir sveikatos apsaugos sektoriai Lietuvoje ypač linkę į korupciją.

„Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros yra nuolat koreguojamos ir keičiamos, todėl daroma prielaida, kad yra daroma jas derinant prie tam tikrų projektų. Kalbu apie situaciją visoje Lietuvoje, o ne konkrečioje savivaldybėje“, – sakė Palangos tarybos narys.

„Daugelis lietuvių vis dar įteikia gydytojams vokus prieš operaciją. Nereikia paaiškinti jų turinio. Tokia realybė“, – pridūrė jis.

Praėjusią vasarą pasirodęs naujausias „Transparency International“ pasaulinis korupcijos barometras 2021 atskleidė, kad kas penktas (19 proc.) sveikatos priežiūros įstaigose apsilankęs Lietuvos gyventojas neseniai prisipažino davęs kyšį, o kas ketvirtas (25 proc.) bent kartą pasinaudojo asmeniniais ryšiais. Pagal kyšininkavimo lygį sveikatos apsaugos sistemoje Lietuva vis dar išlieka viena korumpuočiausių Europos Sąjungos (ES) šalių. „Transparency International“. sako.

Taip pat skaitykite: Latvijoje korupcijos suvokimo indeksas gerėja, tačiau atsilieka nuo ES ir EBPO lygio

Įdomu tai, kad Rumunija yra vienintelė valstybė ES, kurioje kyšininkavimo lygiai sveikatos apsaugos sistemoje yra aukštesni nei Lietuvoje. Palyginimui, Danijoje kyšį sveikatos priežiūros įstaigose teigia davęs 1 proc., Estijoje – 2 proc., Latvijoje ir Lenkijoje – 10 proc.

Tačiau per pastaruosius 4 metus bendras kyšininkavimo lygis viešajame sektoriuje Lietuvoje sumažėjo 7 procentais (nuo 24 procentų 2016 m. iki 17 procentų 2020 m.). Šiuo metu didžiausias kyšininkavimo lygis ES yra Rumunijoje (20 proc.), Bulgarijoje (19 proc.), Vengrijoje ir Lietuvoje (17 proc.). Mažiausias kyšininkavimo lygis yra Danijoje, Suomijoje ir Švedijoje (1 proc.). ES vidurkis – 7 proc. „Transparency International“. sako.

„Apmaudu, kad kyšininkavimo mastai sveikatos apsaugos sektoriuje neleidžia Lietuvai pagaliau atsikratyti sovietinio palikimo. Jei pagaliau išspręstume šią problemą, taptume panašesni į savo šiaurinius kaimynus, kurie beveik neduoda kyšių. Manau, kad tai vienas iš svarbiausių šios Vyriausybės ir ypač Sveikatos apsaugos ministerijos antikorupcinių užduočių“, – sakė Muravjovas. Transparency International Lietuva, pasakė.

Garsiausioje šių laikų korupcijos byloje, pramintoje „šimtmečio byla“, Lietuvos prokurorai 2021 metų pabaigoje paskelbė sieksiantys laisvės atėmimo bausmių didžiausiame Lietuvoje politinės korupcijos procese, kuriame dalyvaus buvęs viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Viena didžiausių Lietuvos verslo grupių „MG Baltic“ dėl kaltinimų kyšininkavimu ir prekyba poveikiu bei buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis.

Pirmajam kaltinimas skyrė šešerius su puse metų nelaisvės, o antrajam – septynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Byloje prokuroras prašė teismo skirti šešerių su puse metų nelaisvės bausmę už kyšininkavimu ir prekyba poveikiu kaltinamam buvusiam Darbo partijos parlamentarui Vytautui Gapšiui. Prokuroras taip pat ragino susigrąžinti 27 000 eurų, kuriuos jis esą gavo kaip kyšį, ir uždrausti jam septynerius metus eiti pareigas viešajame ir privačiame sektoriuose.

Visi kaltinamieji kaltinimus neigia, teigdami, kad tyrimas buvo šališkas

BNN primena, kad liberalų-konservatorių Lietuvos vyriausybė nusprendė savo sėkmę kovojant su korupcija matuoti pagal Korupcijos suvokimo indeksą. Vyriausybės programoje nurodyta, kad 2024 metais Lietuva turėtų gauti 70 balų. Nacionalinėje korupcijos prevencijos darbotvarkėje (2022–2033 m.) Lietuvai keliamas tikslas 2033 metais gauti 74 balus.

Naujausiame Transparency International (TI) pasauliniame korupcijos suvokimo indekse (CPI) 2021 m. Danija (88 taškai) ir Naujoji Zelandija (88 taškai) vėl dalijasi pirmąja vieta su Suomija (88 taškai).