Linas Jegelevičius BNN

Lietuvos parlamentas – Seimas šią savaitę pamažu priėmė įstatymą, raginantį viešose vietose propaguoti „totalitarinius ir totalitarinius režimus bei jų ideologijas“.

Įstatymas įpareigoja visas savivaldybes nugriauti sovietmečio paminklus šalyje, taip pat pervadinti gatves, pavadintas sovietų didvyrių vardais.

Antradienį, gruodžio 13 d., už „desovietizacijos“ įstatymą balsavo 103 Seimo nariai, 6 susilaikė.

Įstatymas ne tik suteiks teisinį pagrindą sovietmečio paminklams ir paminklams nukelti, bet ir privers savivaldybes pervadinti gatvių pavadinimus ir kitus objektus rusiškais pavadinimais.

Tačiau draudimai netaikomi muziejams, archyvams ir bibliotekoms organizuojant parodas, informuojant visuomenę apie totalitarinius ir totalitarinius režimus ir jų pasekmes bei naudojant tokius objektus ir informaciją švietimo, edukaciniais, moksliniais, profesionalaus meno ir kolekcijų tikslais.

Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas BNN sakė, kad įstatymą vertina teigiamai, nors „mums dar metai ir kartos, kad atsikratytume sovietinio palikimo“.

„Priimti ir kiti įstatymai dėl nacionalizacijos, bet čia kalbama apie pastarojo meto įvykius, būtent karą. Aš tikrai tai vertinu teigiamai. Liūdna, kad daugelis Lietuvos gatvių ir mokyklų turėjo sovietinių didvyrių vardus. Dar visai neseniai”, – pabrėžė jis.

„Manau, kad 2023 metais karas tęsis – ukrainiečiai nesustos, nebent bus grąžintos visos Rusijos okupuotos teritorijos. Taigi matysime Rusijos kampanijos tęsinį”, – atkreipė dėmesį analitikas.

Parlamentarė konservatorė Paulė Kuzmickienė sako, kad įstatymas, draudžiantis propaguoti autoritarinius, totalitarinius režimus ir jų ideologijas, yra „demokratinis įstatymas“, skirtas apsaugoti laisvę, žmogiškumą, žmogaus ir tautinį identitetą, siekiant išnaikinti ideologijas ir jų pėdsakus Lietuvoje.

„Ne mažiau svarbūs ir pagrindiniai jos uždaviniai, tai yra kalbėti, kam tie garbės simboliai skirti. Mums bus naudinga geriau suprasti savo santykį su autoritariniu režimu, suprasti jų veiklą, suprasti, kas bendradarbis yra ir ką jis daro Įvertinti, kas vyksta Ukrainoje.

ji tvirtino.

„Autoritariniai režimai Europoje ir Lietuvoje bandė palaikyti ir skleisti režimo idėjas, įtraukdami vietos bendruomenes į okupuotų šalių piliečių asimiliaciją – dažnai per meną, viešąsias erdves, objektus… Dabar tai labai sunkiai vertinamas dalykas. ..»

„Propagandos įveikimas – diskusijos, žinios, supratimas – yra svarbi sovietizacijos akto dalis… Aktas, manau, yra tam puiki galimybė“, – argumentuoja parlamentaras.

Kuzmickienė perspėja: „Europoje vis dar nėra žinių apie Sovietų Sąjungos įvykdytus nusikaltimus okupuotose šalyse. Posovietinių šalių gyventojų išgyvenimai ir traumuojantys išgyvenimai Europos atminties istorijoje vis dar nepakankamai prisimenami ir nevisiškai suprantami.

Tačiau kai kurie Lietuvos parlamentarai, pavyzdžiui, Petras Krasulis iš opozicinės partijos, mano, kad konservatorių vadovaujamas Lietuvos įstatymų leidėjas Seimas savo draudimais nuėjo per toli.

„Mano asmenine nuomone, Lietuva atspindi tai, ką daro Kremlius ir Putinas – uždraudžia viską, atšaukia bet ką ar bet ką, o kas ar ką palaiko, išeina. Bet, skirtingai nei Rusijoje, čia yra demokratija. Todėl mes turime teisę nuspręsti už žiūrėti rusiškus televizijos kanalus ar ne.turėtume atiduoti žmonėms.

Man naujasis draudimas labai panašus į sovietmetį, kai klausytis BBC, Amerikos balsas buvo nelegalus.

Žiūrėkite, ukrainiečiai, gyvenantys prie Rusijos sienų, vis dar gali klausytis Rusijos propagandos per Rusijos televizijos kanalus, tačiau jie didžiule dalimi palaiko Ukrainos valdžią ir, be to, kovoja su įsibrovėliais. Trumpai tariant, toks įstatymas yra nereikalingas ir mažai ką bendro turi su demokratija“, – BNN sakė parlamentaras.

Kai kurie žinomi apžvalgininkai išreiškė atsargumą, kad nebūtų laipsniškai atsisakyta nieko, kas siejama su Lietuvos praeitimi ir rusų kalba.

Politologas Andrzejus Pukszto teigia, kad vietinių rusakalbių demonizavimas dėl jų proputiniškų pažiūrų yra pavojingas kelias. „Šiandieniniame pasaulyje kalba tampa įrankiu, o ne tikslu“, – interviu LRT.lt sakė Vytauto Didžiojo universiteto Kaune docentas Pukšto.

Anot jo, iniciatyvos panaikinti rusakalbį švietimą Baltijos valstybes tik apnuogins Putino propaganda ir kaltinimais, kad mažumų teisės nėra vertinamos rimtai.

Lietuvių mokslininkas ir visuomenės intelektualas Tomas Venklova, vienas iš Lietuvos Helsinkio grupės įkūrėjų, vienas gerbiamiausių Lietuvos intelektualų, perspėjo visiems rusams klijuoti „valstybės nusikaltimų nusikaltėlių“ etiketes.

Paklausta apie pasiūlymus laipsniškai atsisakyti rusų kalbos Lietuvoje, Venklova atsakė: „Nors Rusija dabar yra priešas, privalai mokėti savo priešo kalbą. Antrojo pasaulinio karo metais vokiečių kalbos buvo mokoma amerikiečių, britų ir, beje, kalbomis. Tarybinės mokyklos.Fronte buvo svarbu mokėti vokiečių kalbą.- Karininkui kalbėti vokiškai nenaudinga.

Šiuo metu Lietuvoje galioja įstatymas, numatantis administracinę atsakomybę už nacių ir sovietų simbolių demonstravimą, platinimą ar platinimą. Pavasarį Lietuva uždraudė viešai eksponuoti juodas ir oranžines šventojo Jurgio juosteles ir kitus Rusijos karo su Ukraina simbolius. Į draudimą taip pat įtrauktos raidės „Z“ ir „V“, tapusios Rusijos karo Ukrainoje simboliais.

Šių simbolių demonstravimas viešai užtrauks baudas fiziniams asmenims iki 700 eurų, juridiniams – iki 1200 eurų.

Taip pat kiti teisės aktai draudžia susirinkimuose demonstruoti nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos TSR bei nacių ar komunistinių organizacijų simbolius, vėliavas, herbus ir uniformas.

Šalies Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir (arba) savivaldybių institucijos turi teisę pasakyti, ar objektas patenka į naujojo nacionalizavimo įstatymo taikymo sritį. Speciali tarpžinybinė komisija savo vertinimą pateikia iš anksto.

Šalies prezidentas Gitanas Nausėda dar turi pasirašyti „desovietizacijos“ įstatymą.