Linas Jegelevičius

2012 metais prisijungusi prie elektros prekybos biržos „Nord Pool Spot“ (NPS), Lietuva pagrįstai dėjo į ją daug vilčių. Tačiau pastaruoju metu joje pakilus elektros kainoms ir šalyje žlugus nepriklausomam elektros prekybininkui, Lietuva buvo priversta atidėti elektros rinkos liberalizavimą.

Vilnius sako, kad tai, kaip veikia birža, rodo nepasitenkinimą ir ryšio trūkumą. Premjerė Ingrida Šimonytė šią savaitę paskelbė, kad trečiasis ir paskutinis liberalizavimo etapas turėtų būti atidėtas trejiems ketveriems metams, o ne metams, kaip praėjusią savaitę siūlė šalies energetikos ministras Dainius Kreivys.

Galutinį sprendimą priims šalies parlamentas – Seimas.

„Manau, reikėtų atidėti ne vieneriems metams, o gal trejiems ar ketveriems metams – tam tikram laikotarpiui galime nustatyti pakankamai saugų vietinės gamybos lygį, apimantį atsinaujinančius šaltinius, kad kainų šoko rizika būtų kuo mažesnė. kiek įmanoma šiems vartotojams“, – sakė visuomeninis Šimonytės radijas LRT.

Pagal galiojančią schemą Lietuvos vartotojai, tarp jų daugiausia vyresnio amžiaus vartotojai, iki kiekvienų metų gruodžio 18 d. turi pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Iki šiol elektros rinkos liberalizavimą buvo planuota užbaigti iki 2023 metų sausio 1 dienos.

Premjeras sako, kad per pastaruosius 10 metų „nieko nepadaryta“, kad Lietuva turėtų pakankamai elektros gamybos pajėgumų.

Premjeras kaltina Rusijos prezidentą dėl karo Ukrainoje dėl chaoso elektros rinkose.

Lietuvos valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ („Ignitis grupė“) anksčiau kritikavo „Nord Pool“ reakciją į aukštas elektros kainas ir teigė, kad elektros perdavimo rekomendacijos yra „sistemingos ir techniškai neįgyvendinamos“.

„Reikia pasakyti, kad „Nord Pool“ reakcija į Lietuvos įmonių ir įstaigų išsakytus lūkesčius nuvilia, nes „Nord Pool“ tik formaliai pateikė rekomendacijas, kaip laikytis dabartinės jų metodikos, kuri dažnai techniškai neįmanoma“, – teigia bendrovė. Pranešta rugpjūčio 19 d.

„Nord Pool“ teikia informaciją, kaip laikytis jų naudojamo algoritmo, tačiau „Ignidis“ teigia negalintys iki galo įvertinti jo tinkamumo Baltijos šalims.

„Žinome, kaip veikia algoritmas ir kaip pateikti pasiūlymus biržai, tačiau mūsų klausimas, ar reikia tobulinti algoritmą Baltijos šalyse, kad būtų išvengta prieštaringų atmetimų. Dabartinė situacija Baltijos šalyse yra tokia, kad techniniai dujų ribojimai, t. paleisti generavimo blokai neleidžia laikytis „Nord Pool“ pateiktų algoritmų ir sąlygų“, – sakė Ignitis.

„Ignitis Groupe“ praėjusią savaitę paskelbė apie 224 mln. eurų paskolą grupės apyvartinių lėšų poreikiui finansuoti dėl kylančių energijos kainų.

Tuo tarpu „Nord Pool“ teigia, kad „atsargiai peržiūrėjo aukciono rezultatus“, todėl elektros kainos nuo 18 iki 19 val. Rugpjūčio 17 d. buvo galima patvirtinti, kad visų procedūrų buvo laikomasi pagal galiojančias rinkos susiejimo taisykles, o kainos skaičiavimas atliktas teisingai pagal Euphemia algoritmą.

Jame teigiama, kad Baltijos regioną sudaro trys prekybos zonos, kuriose vartojimo ir gamybos lygis yra palyginti mažas.

„Tai nėra neįprasta aukcionuose, tačiau tokiomis įtemptomis rinkos sąlygomis labai svarbu, kad nariai, teikdami blokinius pasiūlymus aukcionams, atsižvelgtų į daugiau, nes pasitaiko situacijų, kai blokiniai pavedimai atmetami dėl neįprastų atmetimų“, – sakė „Nord Pool“. pareiškime.

BNN pasiekė, kad „Nord Pool Spot“ rinkos vadovė Baltijos šalims Ingrida Arus remiasi rugpjūčio 17 dieną biržos paskelbtu pareiškimu, kuris, jos teigimu, yra pirminė priemonė reaguojant į susidariusią situaciją, siekiant užtikrinti rinkos aktyvumą ir sumažinti savavališkai atmestų blokų tikimybę. . Taip siekiama užtikrinti pakankamą vienos valandos užsakymų pasiūlą (taip pat žinomus kaip „kreivės“ užsakymai).

„Tai leis išvengti situacijų, kai pasiūlymai atmetami nenuosekliai, o dėl to sumažės elektros energijos perdavimo kainos“, – pabrėžė jis.

„Nord Pool“ atstovas, rugpjūčio 17 d. rekordinės elektros kainos Pagrindinės priežastys – generuojančių blokų remontas ir mažiau vėjo energijos, taip pat žemas vandens lygis Latvijoje, mažinantis hidroenergijos tiekimą rinkai.

Vietos ekspertai šį šuolį aiškina ir rekordiškai aukštomis gamtinių dujų bei anglies leidimų kainomis – daugelis elektrinių elektrą bando gaminti naudodami pigiausius rinkoje esančius energijos išteklius. Tuo pačiu metu karšti orai, menki oro ir vandens ištekliai bei vienu metu vykstantys kelių Baltijos šalių elektrinių remontai lėmė elektros gamybos trūkumą, o tai atsispindi ir aukštuose „Nord Pool“ kainų lygiuose. Galios perdavimas.

Siekdamas išspręsti šią situaciją, Lietuvos energetikos ministras Dainius Krievis paprašė Nacionalinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) ištirti, ar elektros energijos perdavimo kainoms skaičiuoti naudojama NPS metodika nėra dar viena didelių elektros kainų Lietuvoje priežastis.

VERT vadovas Renatas Pocius anksčiau sakė, kad su „Nord Pool“ bus deramasi dėl mechanizmo pritaikymo, ypač Baltijos regionui, nes Europos lygmeniu jį būtų sunku pakeisti.

Nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas energija“ žlugimas po kainų kilimo paskatino ministeriją skubiai peržiūrėti visą liberalizavimo procesą.

Ministerija teigia, kad bendrovė ėmėsi „neteisėto žingsnio“, siekdama panaikinti fiksuotų elektros kainų planus savo klientams, o tai, pasak ministerijos, sukurs teisės aktų pataisas, kurios padidins finansavimo ir kapitalo reikalavimus energijos tiekėjams.

„Perlas energija“ paaiškino, kad keičia planus visiems savo klientams, o tie, kurie turi fiksuotų kainų planus, bus perkeliami į kintamų kainų „mainų“ planą, reaguojant į elektros kainų kilimą. Pastarieji mokesčiai priklauso nuo elektros kainos perdavimo perdavime.

„Perlas energijos“ generalinis direktorius Vilius Juraitis teigė, kad toks sprendimas priimtas dėl to, kad nuo praėjusių metų pabaigos elektros kainos elektros energijos perdavimo įmonėje nuolat kyla ir negali pasiūlyti fiksuotų kainų planų. klientų.

Pasak generalinio direktoriaus, finansinės priemonės, kurias bendrovė naudoja nuo elektros kainų svyravimų Suomijoje, sudaro 96 procentus jos turto.
Pasak premjerės Ingridos Šimonidės, elektros ir gamtinių dujų tarifų subsidijavimas Lietuvos vyriausybei kitais metais kainuos nuo 500 iki 1 milijardo eurų.

Premjeras tvirtino, kad svarbiausias Vyriausybės prioritetas kitų metų biudžete – kontroliuoti energijos kainas.

Vyriausybė šiemet iki šiol skyrė 570 mln.