BNN analizė | Kandidatai į Lietuvos prezidentus komentuoja gynybos mokestį mokydami rusų kalbos

Linas Jegelevičius

Iki Lietuvos prezidento rinkimų liko mažiau nei mėnuo, visi aštuoni kandidatai deda paskutiniąsias pastangas, kad atsiribotų ir įgytų daugiau dėmesio savo kampanijose. Kur kandidatai laikosi kai kuriais karštais klausimais, pavyzdžiui, dėl vadinamojo gynybos mokesčio įvedimo ar rusų kalbos mokymo Lietuvos mokyklose?

Teisės profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo vadovas Dainius Salimas BNN sakė, kad iki šiol buvo „sumaištis“ sprendžiant dėl ​​šalies saugumo prioritetų.

„Pastaruoju metu jie buvo aiškiai suprojektuoti – būtent sprendimas dėl NATO vadovaujamos oro gynybos, pernai priimtas sprendimas sukurti Lietuvos kariuomenės dalinį (Valstybės saugumo taryba pernai gegužę pritarė siūlymui kurti dalinį Lietuvos kariuomenėje. 2030 m. – LŽ. ), vokiečių kariuomenės ir šaulių dislokavimas sausumos gynyboje Įtraukiant Sąjungą ir ją stiprinant…

Man, liberalui ir politikui, mokesčių didinimas – net gynybai – yra radikalus žingsnis,

Ypač rinkimų metais. „Atvirai pasakius, nemanau, kad tai realu (priimti apsaugos mokesčio įstatymą – LŽ), gal tai įvyks metų pabaigoje, po rinkimų“, – sakė D. Žalimas.

Pasak jo, kalbant apie nacionalinio saugumo stiprinimą, Lietuva dar neišnaudojo visų kreditavimo galimybių. Jei bus įvestas apsaugos mokestis, jis turėtų būti gaunamas iš didesnio pelno mokesčio, d. sako Salimas.

„Matome, kad Lietuvos verslas didžiąja dalimi pasisako už jo kėlimą bent vienu procentiniu punktu, tačiau pastangos turi dėti iš Vyriausybės ir Finansų ministerijos“, – sakė kandidatas į prezidentus.

Parlamento narys Remigijus Žemaitaitis, žinomas dėl kanopų gėdos komentarų ir kaltinimų antisemitizmu (jis neigia bet kokius nusižengimus šiuo klausimu – LŽ) BNN sakė: „Mūsų dabartiniai įsipareigojimai yra pakankami mūsų saugumo poreikiams patenkinti. Užtikrinti, kad mūsų su saugumu susiję pirkimai yra skaidrus ir efektyvus. Tikėtina, kad po ketverių metų turėsime kitokią saugumo aplinką – turiu galvoje geresnę, todėl nemanau, kad visi išpūsti planai mūsų gynybos sektoriui bus prasmingi.

Jo teigimu, Arvido Anušausko atsistatydinimas rodo, kad pirkimai gynybos srityje ne visada būna tobuli.

Gynybos ministras teigė susidūręs su „blogo kišimosi į viešuosius pirkimus“ atvejais ir „užvėręs duris“ įmonėms, bandančioms papirkti ministerijos darbuotojus, rado „atviras duris Seime“.

READ  Lietuvą apėmė rumunų nesantaika

Tačiau vėliau jis atsisakė kaltinimų.

Opozicinės partijos „Demokratinė sąjunga Lietuvai“ kandidatas į prezidentus Jitrimas Jeglińskas BNN sakė, kad Lietuvoje reikia efektyvinti mokesčių surinkimą.

„Esame lyderiai ES neapmokestindami PVM.

Apie du milijardus eurų per metus lieka nesurinkta ir šešėlyje. Taip pat galima svarstyti apie pelno mokesčio, akcizo didinimą bei galimybę skolintis. Tačiau prieš didinant mokesčius norisi pasižiūrėti, kokie yra konkretūs Vyriausybės prioritetai, kokie įsigijimai numatyti gynybos sektoriuje. Dar nemačiau“, – tvirtino G. Žeglinskas.

Premjere Ingrid Simonde ir pagrindinės valdančiosios partijos Tėvynės sąjungos-LCD kandidate į prezidentus susisiekti nepavyko.

Galimi finansavimo šaltiniai galėtų būti persvarstant gyventojų pajamų mokesčio atskaitymus, įvedant progresinius tarifus, pridėtinės vertės mokestį, didinant pelno mokestį ir pan.“, – sakė Shimonide. Vienas iš variantų siūlo „pasidalyti naštą su savivaldybėmis“, ty sumažinti mokestinių pajamų dalį, kurią centrinė valdžia dalijasi su vietos valdžios institucijomis.

Premjero teigimu, pagrindinis reikalavimas gynybai yra 3 procentai BVP, o papildomos investicijos gali būti finansuojamos skolinantis.

Konkrečius planus Vyriausybė tikisi paskelbti balandį.

Antros kadencijos siekiantis prezidentas Kitanas Nausėda sakė, kad apsaugos mokestis Lietuvoje galėtų būti įvestas 2025 metais, pirmiausia pabrėždamas, kad „reikia išnaudoti skolinimosi teikiamas galimybes“.

Darbo partijos kandidatas į prezidentus Andreasas Mazouronis į BNN klausimą neatsakė, tačiau sakė:

Jo partija nepritaria idėjai finansuoti gynybą iš naujų mokesčių.

„Dabartinė ekonominė situacija yra labai komplikuota ir prastėjanti. Visų pirma manome, kad tokius sprendimus turėtų priimti naujai išrinktas valstybės vadovas, kuris yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Dabar šios diskusijos ir iniciatyvos atrodo kaip dalis priešrinkiminį procesą“, – cituojamas jis.

Nepriklausomąjį kandidatą Igną Vėgėlę anksčiau šį mėnesį palaikė didžiausia opozicinė partija – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija (LVŽS) ir pareiškė esąs prieš papildomus mokesčius ir jų didinimą. Jis negalėjo komentuoti.

READ  Juodkalnijoje karūnuotos EUBC Europos moterų bokso čempionato nugalėtojos – IBA

Kandidatas į prezidentus Eduardas Vaikus BNN sakė, kad „Lietuva karui Ukrainoje skiria 10% savo biudžeto“, – abejotinas teiginys.

„Per pastaruosius trejus metus suma išaugo 80 proc., tačiau pasiekėme mažiau saugumo.

Tuo tarpu NATO valstybės narės per pastaruosius metus gynybai išleido 20 kartų daugiau nei Rusija, tačiau jų gynyba nepadidėjo. „Lietuvos kaimynė negali būti saugi, jei nesijaučia saugi“, – sakė E. Vaitkus.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausioji rinkimų komisija VRK nusprendė neįtraukti Vaiko rinkimų programos į savo kandidatus į prezidentus pristatantį leidinį, motyvuodama kai kuriais jo pareiškimais, prieštaraujančiais Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams, įskaitant narystę NATO, ir esą kuriais siekiama skleisti nepasitikėjimą tarp Ukrainos piliečių. Pareigūnų vadinimas išdavikais be teisinio pagrindo. VRK pranešė, kad Vaytkus patikslino savo planą, bet nepašalino rinkimų komisijos dėmesį patraukusių sričių.

Saugumo mokesčio idėją pernai iškėlė Laurynas Kasčiūnas,

Seimo Krašto apsaugos ir saugumo komiteto vadovui, dabar jau šalies gynybos ministrui sukritikavus Prezidentūros 2024 metų gynybos biudžetą, nebuvo numatytas finansavimas Valstybės saugumo tarybos patvirtintam planui steigti žemės vienetą Lietuvos teritorijoje. ginkluotosios pajėgos.

Paklaustas apie rusų kalbos mokymą mokyklose, D. Salimas teigė, kad dalis mokinių ir toliau turėtų turėti rusų kalbą kaip gimtąją šalies mažumų mokyklose, tačiau ilgainiui pereiti prie lietuvių kalbos. Vieta.

„Pamažu, o ne radikaliai“, – tvirtino jis.

Žeglinskas šia tema sakė: „Rusų kalba gali būti pasirenkama tarp kitų užsienio kalbų. Tačiau pirmenybė turėtų būti teikiama anglų, prancūzų, vokiečių ir kitoms Vakarų pasaulio kalboms.

Pritarė R. Žemaitaitis, kad tautinių mažumų mokyklose kasmet turėtų būti mažiau rusiškų klasių.

„Po dešimties metų visi dalykai bus dėstomi lietuvių, o ne rusų kalba, tad idealiu atveju pirmokai naudos tik lietuvių kalbą.

Tačiau rusų kalba gali būti antra arba trečia kalba.

R. Žemaitaitis sakė.

READ  Sen. Rickas Scottas paskelbė palaikantis Baltijos šalių gynybos ir atgrasymo aktą

Visi kandidatai į prezidentus, į kuriuos BNN kreipėsi, išreiškė nepajudinamą paramą Baltarusijos opozicijai ir jos biuro Vilniuje, vadovaujamos Sviatlanos Cichanouskajos, veiklai. Tik R. Žemaitaitis sakė esąs „visiškai prieš“.

„Baltarusijos opozicija turi veikti šalyje (Baltarusijoje), o ne už jos ribų, ir nesinaudoti Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigais. Jei norime būti žinomi kaip labai geri ir demokratiški eksportuotojai, turime leisti atsiverti visoms opozicinėms jėgoms iš Afrikos šalių ir išlaikyti savo biurus Vilniuje“, – sakė kandidatas į prezidentus.

Neseniai atlikta apklausa rodo, kad dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda ir toliau užtikrintai pirmauja.

Jo parama kovo pabaigoje išaugo keturiais procentiniais punktais iki 44,4 proc., palyginti su mėnesiu anksčiau atlikta apklausa. I. Vėgėlę pirmenybę teikia dešimtadalis rinkėjų (9,4 proc.), o prieš mėnesį – 11,1 proc. Antrą prezidento kadenciją bandančią laimėti I. Shimonide'ą palaiko 5,8 proc., o prieš mėnesį – 9,1 proc. R. Žemaitaitį savo prezidentu norėtų matyti 4,6 proc. Eduardas Vaikus turi 3,9%, palyginti su 2,8% vasarį. Parama A. Mazuroniui siekia 2,6 proc., nepasikeitė nuo vasario mėnesio. Toliau reitinge rikiuojasi D. Žalimas, kovą ir vasarį palaikęs 2,1 proc. G.Jeglinskas pabrango 1,1%, palyginti su 2,4% vasarį.

Sekite mus Facebook Ir X!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *