Bidenas priima NATO generalinį sekretorių prieš metinį viršūnių susitikimą

Prezidentas Joe Bidenas antradienį Baltuosiuose rūmuose priėmė kadenciją baigiantį NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, nes artėja karas prieš Ukrainą ir naujas veidas, kuris rudenį vadovaus blokui, dar labiau padidina Aljanso poreikį.

„Jūsų vadovybė ir koalicija išgyveno labai nepaprastą laikotarpį sprendžiant NATO santykius su Ukraina, ir manau, kad jūs atlikote neįtikėtiną darbą“, – susitikimo pradžioje generaliniam sekretoriui sakė Bidenas. Jis buvo atidėtas antradieniui, kai prezidentei pirmadienį buvo atliktas šaknų kanalas.


Ką tu nori žinoti?

  • Prezidentas Joe Bidenas Baltuosiuose rūmuose priėmė NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, kuris aptarė paramą Ukrainai ir pasirengimą kitą mėnesį Vilniuje, Lietuvoje, įvyksiančiam kasmetiniam NATO viršūnių susitikimui.
  • Stoltenbergo kadencija NATO vadovo poste buvo pratęsta tris kartus nuo tada, kai jis pradėjo eiti pareigas 2014 metais. Šių metų pradžioje jis paskelbė, kad pasitrauks iš pareigų, kai rugsėjo pabaigoje baigsis dabartinė jo kadencija, o lenktynės jį pakeisti vis karštėja.
  • Trumpuose pasisakymuose po susitikimo Stoltenbergas sakė su prezidentu aptaręs sąjungininkių skatinimą gynybai skirti 2% BVP. Jis sakė, kad jiedu taip pat aptarė Švedijos prisijungimą prie aljanso

Baltieji rūmai pranešė, kad pora aptarė paramą Ukrainai ir pasirengimą kitą mėnesį Vilniuje, Lietuvoje, įvyksiančiam kasmetiniam NATO viršūnių susitikimui. Įžanginėje kalboje Bidenas sakė, kad 31 narį turinti koalicija niekada nebuvo tokia vieninga.

Stoltenbergas sutiko dėl papildomos 325 mln. USD pagalbos Ukrainai, apie kurią antradienį pranešė JAV. Jis sakė, kad karas buvo ataka prieš NATO „pagrindines vertybes ir laisvus žmones visur“.

„Prezidentas Putinas neturi laimėti šio karo, nes tai bus ne tik tragedija ukrainiečiams, bet ir padarys pasaulį pavojingesnį“, – sakė jis. „Jis nusiųs žinią autoritariniams lyderiams visame pasaulyje, kad kai jie naudos karinę jėgą ir Kinijoje, jie gaus tai, ko nori“.

READ  Kaip laimėti internetiniuose sporto lažybų žaidimuose?

Stoltenbergo, buvusio Norvegijos ministro pirmininko, kadencija buvo pratęsta tris kartus nuo tada, kai 2014 metais pradėjo eiti NATO vadovo pareigas. Šių metų pradžioje jis paskelbė, kad pasitrauks iš pareigų, kai rugsėjo pabaigoje baigsis dabartinė jo kadencija.

Per pirmadienio Baltųjų rūmų instruktažą paklaustas, ar Bidenas prašys Stoltenbergo dar vieno pratęsimo, Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby sakė, kad jis „nepriims prezidento sprendimo“, bet sakė, kad Stoltenbergas atliko „puikų darbą“. “.

Katalikų universiteto istorijos profesorius ir CSIS nerezidentas vyresnysis docentas Michaelas Kimmage’as aiškina, kad tai, kad JAV gynybai išleidžia daugiau nei bet kuri kita valstybė narė, labai nusveria rezultatus.

„Jungtinės Valstijos vienaip ar kitaip gali nustatyti toną NATO ir nustatyti toną jos pokalbiams“, – sakė jis. „Tai nereiškia, kad Amerika laimi kiekvieną karą, bet tai yra asociacijos orientyras.

Kimmage’as sakė, kad NATO lyderis bus lyderis iš Šiaurės arba Vakarų Europos.

Praėjusią savaitę Bidenas susitiko su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Rishi Sunak, kuris, kaip tikimasi, paragins JK gynybos sekretorių Beną Wallace’ą užimti kitą darbą. Per bendrą spaudos konferenciją po jų susitikimo Bidenas buvo paklaustas, ar dabar laikas NATO lyderiui iš JK, į kurį Bidenas atsakė: „Gali būti“, tačiau nariai derėjosi, kad surastų konsensusą.

Kita pretendentė į šį vaidmenį, Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksin, praėjusią savaitę taip pat buvo Baltuosiuose rūmuose, tačiau atsisakė pasakyti, ar pora diskutavo apie būsimą koalicijos sudarymą.

Danija atsilieka nuo NATO tikslo iki 2030 metų kariniams biudžetams skirti 2% BVP, tačiau neseniai paskelbė norinti padidinti išlaidas gynybai.

Trumpuose pasisakymuose po susitikimo Stoltenbergas sakė su prezidentu aptaręs sąjungininkių skatinimą gynybai skirti 2% BVP. Jis sakė, kad jiedu taip pat aptarė Švedijos prisijungimą prie aljanso.

READ  Lenkija, Lietuva nori mažesnių Rusijos naftos limitų, branduolinių sankcijų tarp naujų ES sankcijų

Ir Švedija, ir Suomija siekė narystės NATO po Rusijos invazijos į Ukrainą. Iš pradžių Turkija blokavo abiejų šalių prisijungimą prie aljanso, prieš sutikdama dėl Suomijos narystės, o Švedija prieštaravo.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas savo pirmuosiuose viešuose pasisakymuose buvo perrinktas Praėjusį mėnesį Bidenas pareiškė, kad Švedija netrukus prisijungs prie aljanso.

„Tai įvyks. Užtikrinu jus”, – sakė Bidenas apie Švedijos įstojimą į NATO anksčiau šį mėnesį.

Stoltenbergas ir užsienio reikalų sekretorius Antony Blinken išreiškė viltį, kad Švedija bus priimta į NATO iki sąjungininkų lyderių susitikimo Lietuvoje liepos 11-12 dienomis.

Kimmage pažymėjo, kad tai labai svarbus laikas NATO. Jis sako, kad per pastaruosius pusantrų metų aljansas sustiprėjo, prie jo prisijungė Suomija ir tvirti įsipareigojimai dėl išlaidų gynybai tokioms šalims kaip Vokietija. Tuo pat metu NATO susiduria su dideliu iššūkiu dėl Ukrainoje vykstančio karo, sako jis.

„NATO niekada neturėjo susidurti su karštu karu Europoje ir su tokiu priešininku kaip Rusija“, – sakė jis. „Taigi tai naujai stipri NATO, bet jai taip pat naujai iškilo grėsmė ir iššūkis“.

Prie šio pranešimo prisidėjo „Associated Press“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *