Visi klausimai

įžanga

Lietuva yra didžiausia žiniasklaidos ir pramogų rinka Baltijos regione. 2022 metais Lietuvos žiniasklaidos ir pramogų pramonės bendra apyvarta siekė 1,184 mlrd. eurų, joje dirbo apie 39 000 žiniasklaidos darbuotojų (6 000 informacijos sektoriuje ir 33 000 visuose kultūros sektoriuose).² Televizija, radijas ir naujienų svetainės yra labiausiai paplitusios žiniasklaidos formos, o spausdintinės žiniasklaidos vartojimas visame pasaulyje mažėja, atsižvelgiant į aplinkosaugos aspektus. Remiantis oficialia 2022 metų statistika, internetu naudojasi 88 procentai (2021 m. – 87 procentai) 16–74 metų Lietuvos gyventojų (16–24 metų grupėje šis skaičius siekia 100 procentų).³ Didelis interneto vartotojų skaičius lėmė spartų skaitmeninės žiniasklaidos augimą, kurį dar labiau skatina sparti 5G tinklo plėtra, kurią Lietuvoje tikimasi užbaigti iki 2025 m. Žiniasklaidos įmonės Lietuvoje veikia rinkos ekonomikos sąlygomis. Nacionalinės ir regioninės žiniasklaidos nuosavybė yra sutelkta tarp nedaugelio vietos ir užsienio įmonių. Žiniasklaidoje dominuoja visuomeninis Lietuvos nacionalinis transliuotojas ir didžiosios privačios transliavimo bendrovės, tokios kaip TV3 grupė, kuriai priklauso devyni televizijos kanalai, trys radijo stotys ir mažesni žiniasklaidos projektai, bei LNK grupė, kuriai priklauso penki televizijos kanalai.⁴ Valstybė remia žiniasklaidą, skirdama dalinį finansavimą kultūros projektams, žiniasklaidos saugumui, žiniasklaidos ir edukaciniam švietimui.

2023 metais Lietuva užėmė septintąją vietą iš 180 šalių (2022 m. – devinta) Pasaulio spaudos laisvės indekse „Žurnalistai be sienų“,⁵ Tokios šalys kaip Prancūzija, Didžioji Britanija ir Jungtinės Amerikos Valstijos yra puikūs. Nors žiniasklaida yra laisva ir veikia nepriklausomai nuo valstybės, Rusijos žiniasklaidos antivakarietiška retorika, nukreipta į Baltijos šalis, padidino cenzūrą.⁶ Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. atsirado papildomos paskatos įvesti papildomas žiniasklaidos priežiūros priemones.