Baltijos jūros regiono lyderiai trečiadienį atsargiai reagavo į pranešimus, kad Rusija gali iš naujo apibrėžti savo teritorines jūros ribas, kurias Lietuvos užsienio reikalų ministras pavadino „akivaizdžiu eskalavimu“. Teigiamas atsakymas“.

Plano projekte, apie kurį pranešė kai kurios Rusijos žiniasklaidos priemonės, Rusijos gynybos ministerija rekomenduoja atnaujinti koordinates, naudojamas matuojant pagrindinės pakrantės ir salų Baltijos jūroje teritorinius vandenis. Ministerija teigia, kad esami susijungimai buvo patvirtinti 1985 m. Jie buvo „pagrįsti nedideliais jūriniais navigaciniais žemėlapiais“ ir nebuvo pritaikyti „šiuolaikinėms geografinėms sąlygoms“.

Iš projekto iš karto nebuvo aišku, ar siūlomi pakeitimai pakeis ribą, ar ją patikslins.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristersonas sakė, kad Rusija pasirašė Jungtinių Tautų konvenciją, reglamentuojančią, kaip atlikti tokius pakeitimus. „Tiek mes, tiek Suomija manome, kad Rusija, pasirašiusi šią konvenciją, vykdo šią atsakomybę“, – sakė jis, praneša Švedijos naujienų agentūra TT.

Jei rusai meta iššūkį sienoms, „Rusija pažeidžia JT sutartį, o tada Rusija prieštarauja visam pasauliui“, – sakė Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen, rašo Suomijos transliuotojas YLE.

Tačiau jis teigė, kad tai buvo įprastas Rusijos veiksmas, o ne provokacija.

Suomijos prezidentas Aleksandras Stubbas X rašė, kad Rusija su Suomija šiuo klausimu nebendravo. „Suomija elgiasi kaip visada: blaiviai ir pagrįsta faktais“, – rašė jis.

X Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtino, kad Rusija Baltijos jūroje „bando skleisti baimę, netikrumą ir įtarumą dėl jų ketinimų“. Lietuvoje didelį susirūpinimą kelia pastarojo meto Rusijos karių sėkmė šiaurės rytų Ukrainoje.

Trečiadienį Lietuvoje viešėjęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pakartojo Landbergio komentarus, sakydamas: „Kad ir kas tai būtų ar kas iš tikrųjų būtų, tai dar vienas absoliučiai klastingo hibridinio karo, kurį praktikuoja Putinas, pavyzdys“. Tai pranešė naujienų agentūra DPA.

Baltijos naujienų tarnyba pranešė, kad Lietuva pakvietė Rusijos atstovą detaliam instruktažui.

Tačiau Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ vėliau trečiadienį citavo neįvardytą karinį diplomatinį šaltinį, kuris teigė, kad Maskva neketina peržiūrėti savo sienos ar teritorinių vandenų pločio.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad Gynybos ministerijos plane „nieko politinio“ nėra.

„Ypač Baltijos regione matote, kaip didėja įtampos ir konfliktų lygis. Tam iš mūsų atitinkamų organizacijų reikalingos atitinkamos priemonės mūsų saugumui užtikrinti”, – sakė P. Peskovas.

Pasiūlymas buvo paskelbtas oficialioje vyriausybės svetainėje, skirtas teisės aktų projektams, tačiau trečiadienį buvo pašalintas. Iš karto nebuvo aišku, kodėl.

Nuo tada, kai 2022 metų pradžioje visa Rusija įsiveržė į Ukrainą, Suomija ir Švedija įstojo į NATO. Baltijos jūra – Rusijos jūrų prieigos prie Sankt Peterburgo miesto ir jo Kaliningrado anklavo taškas – dabar yra beveik apsupta karinio aljanso narių.

Kaliningradas yra tarp Lietuvos šiaurėje ir rytuose bei Lenkijos pietuose. Jis priklauso Rusijos karinio jūrų laivyno Baltijos laivynui.

__ Prie šio pranešimo prisidėjo „Associated Press“ rašytoja Tasha Litvinova Taline, Estijoje.