Praėjusį mėnesį Lietuvos vyriausybė paskelbė apie planus su Baltarusija pastatyti 70 mylių tvorą, kad būtų užkirstas kelias migrantams. „Reuters“ praneša, kad į Lietuvą atvyko 4100 migrantų, daugiausia iš Centrinės Azijos ir Artimųjų Rytų. Europos Sąjunga (ES) savo pareiškime nurodė, kad į ES šalis išsiuntė imigrantus, reaguodama į sankcijas, nustatytas po Aleksandro Lukašenkos politinių represijų. Lietuvos gynybos ministras Arvidas Anusaskas buvo cituojamas „Reuters“, sakydamas, kad Rusija bendradarbiauja su Baltarusija, kad sukurtų aljansą su Baltarusija.

Nuo 2020 metų Baltarusijos žmonės protestuoja prieš Lukašenkos režimą, kuris valdo nuo 1994 metų ir yra vadinamas „paskutiniu Europos diktatoriumi“. 2020 metais Baltarusijoje įvyko prezidento rinkimai, kuriuose Lukašenka laimėjo 6 -ąją kadenciją, nors pagrindinė A. Lukašenkos opozicinė partija Svjatlana Sikanoskaja tvirtino, kad rinkimų rezultatai buvo apgaulingi ir melagingi. Prieštaringi rinkimai, prastos ekonominės sąlygos ir piktnaudžiavimas „Kovit-19“ epidemija, valdant Lukašenką, paskatino baltarusius išeiti į gatves prieš diktatoriškas baltarusių sąlygas.

Europos Sąjunga į rinkimų ginčą atsakė paskelbusi Michailo Lukašenkos vadinamąją „inauguraciją“. Rugsėjo 24 d. Paskelbtoje deklaracijoje Europos Sąjunga pareiškė, kad „rugpjūčio 9 d. Baltarusijos prezidento rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi. Europos Sąjunga nepripažįsta jų neteisėtų veiksmų. Remiantis tuo, 2020 m. Rugsėjo 23 d. Vadinamoji „inauguracija“ ir Aleksandro Lukašenkos reikalaujami nauji įgaliojimai neturi jokio demokratinio teisėtumo. Jie pasmerkė rinkimų rezultatus, o ES aiškiai atmetė A. Lukašenkos teisėtumą ir įvedė sankcijas 40 Baltarusijos pareigūnų. Lukašenka atsakė bandydamas destabilizuoti šalį ir „pakenkti Baltarusijai“, palaikydamas Tsikhanouskajos opoziciją Europos Sąjungai ir „Vakarų organizacijoms“.

Dabar, kaip rašo BBC, Baltarusija apkaltino Lietuvą ir jos sąjungininkes skrendant emigruoti iš Artimųjų Rytų, keršydama už ES sankcijas. Baltarusija šiuos kaltinimus neigė, tuo pačiu smerkdama ES už bandymą „panaudoti žmones kaip įrankius politiniams tikslams“. Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sosoli paskelbė, kad Baltarusijai bus taikomos griežtos sankcijos dėl incidento, kurio metu Baltarusijos pasienio pareigūnai kaltinami fiziškai į Lietuvą įstumę imigrantus iš Irako. Šis incidentas privertė Lietuvą sustiprinti sienų apsaugą, pastatyti skutimosi tvorą ir padidinti pasienio darbuotojų skaičių, reaguojant į Baltarusijos veiksmus.

Netrukus po to, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodė jiems likti Lietuvoje, Lietuva deportavo penkis imigrantus iš Afganistano į Lietuvos sieną. Atrodo, kad Baltarusija ir Lietuva žaidžia politinį šachmatų žaidimą, naudodamos atsilikusius ir nestabilius imigrantus, siekiančius politinių darbotvarkių. Nepaisant vidaus ir tarptautinių protestų prieš A. Lukašenkos valdymą, jo rankos valdžiai nesumažėjo. Dviejų šalių veiksmai, panaudojant žmones kaip politinius karius, yra niekingi, o žmonės, dalyvaujantys šiame postūmio konflikte dėl valdžios tarp ES priklausančio Vilniaus ir Minsko, yra ypač nusipelnę, ypač todėl, kad kitos ES narės, tokios kaip Lenkija ir Latvija imigrantus grąžinti į Baltarusiją, šiemet padidėjus imigracijai. Žaidimas yra tęsinys, kai smarkiai sumažėjo atsakas į imigrantų atvykimą į kai kurias Europos dalis, o tai prisidėjo prie kraštutinių dešiniųjų judėjimo atgimimo žemyne.