Anthony Albanese paskelbė, kad Australija padovanos Ukrainai dar 30 transporto priemonių, gabenančių Bushmasterio rezervatą.

Premjeras trečiadienio vakarą NATO viršūnių susitikimo kuluaruose Lietuvoje susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kur pažadėjo suteikti daugiau karinės pagalbos šaliai kovojant su Rusija.

Paketas grindžiamas ankstesniu Australijos įsipareigojimu sudaryti 90 Bushmasters, todėl bendras skaičius išaugs iki 120.

Australija suteikė daugiau nei 710 milijonų dolerių karinę pagalbą, iš viso 890 milijonų dolerių.

Ponas Albanese’as sakė, kad Australija išlieka tvirtai įsipareigojusi remti Ukrainą.

„Didžiuojamės galėdami suteikti papildomų Bushmasterų, kurie padėtų drąsiems vyrams ir moterims, kovojantiems už savo šalį ir savo tautos suverenitetą“, – sakė jis.

Rusija vienašališkai pradėjo šią neteisėtą ir amoralią invaziją ir turėtų išvesti savo pajėgas bei nedelsiant nutraukti konfliktą.

Ponas Zelenskis išreiškė padėką susitikęs su J. Albanese.

„Ačiū! Galingas naujas gynybos paketas, įskaitant 30 Bushmasters”, – rašė jis „Telegram”.

Šią savaitę Australija paskelbė dar vieną paramos Ukrainai žingsnį – RAAF E-7A Wedgetail orlaivio dislokavimą, siekiant apsaugoti pagalbos srautą.

Anksčiau A. Albanese NATO lyderiams sakė, kad Australijos partnerystė su Saugumo aljansu yra labai svarbi pasaulinei taikai ir klestėjimui.

Premjeras Lietuvos sostinėje Vilniuje yra keturių Indo-Ramiojo vandenyno šalių grupės narys, besidalinantis susirūpinimu su Europos ir kitais NATO partneriais dėl pasaulinio Rusijos invazijos į Ukrainą poveikio.

NATO narės paragino Australiją, Naująją Zelandiją, Japoniją ir Pietų Korėją pateikti įžvalgų apie platesnius saugumo iššūkius, tokius kaip Kinijos karinė plėtra.

P. Albanese’as kalbėjo viršūnių susitikime, kur jis suprantamai pasakė lyderiams, kad taikos palaikymas yra ne tik didžiųjų valstybių atsakomybė, bet visos šalys turi prisidėti prie kolektyvinio pasaulio atsparumo.

Istorija tęsiasi

Jis apibūdino Australijos darbą gynybos pajėgų reformos srityje, bendradarbiavimą su Vašingtonu ir Londonu AUKUS partnerystės klausimais bei diplomatinių veiksmų skatinimą Indo-Ramiojo vandenyno regione ir su NATO partneriais.

NATO generalinis sekretorius po susitikimo su Jensu Stoltenbergu žurnalistams sakė, kad Kinija „nėra mūsų priešas“.

Kinijos valdžia savo pareiškime nurodė, kad šalis prieštarauja NATO „judėjimui į rytus Azijos ir Ramiojo vandenyno regione“.

„Bet kokie veiksmai, keliantys grėsmę Kinijos teisėtoms teisėms ir interesams, bus sutikti tvirtai“, – sakė jie.

Ukraina siekia įstoti į NATO, tačiau vargu ar greitai prisijungs prie aljanso.

NATO lyderiai susitarė dėl ilgalaikės paramos paketo, glaudesnių politinių ryšių ir tolesnio darbo su Ukraina dėl jos įstojimo, kuris, kaip manoma, įvyks tik pasibaigus karui.

Antradienį viršūnių susitikimo kuluaruose albanietis kalbėjosi su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir jo kolega britu Rishi Sunaku, kai jie aptarė pažangą dėl AUKUS susitarimo, laisvosios prekybos sutarties ir kriketo.

Premjeras taip pat susitiko su dvišale JAV senatorių delegacija, kuri prisidės prie įstatymų, leidžiančių pagal AUKUS partnerystę Australijai perduoti Virdžinijos klasės branduolinius povandeninius laivus.

Trečiadienį vykusio susitikimo su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen darbotvarkėje buvo prekyba ir klimatas.