Atlaso paviljonas – Vilnius prieš 200 metų Lietuvoje

2023 metų pavasarį jaun lietuvių Pastatė architektų duetas Dalia Butgeut Senuniens ir Julius Senuninas Paviljonas ATLAS – Vilnius pavadintas prieš 200 metų švenčiant Vilniaus miesto 700 metų jubiliejų. Projektą Lietuvos nacionalinis muziejus pasirinko kaip dalį atviro konkurso dėl laikino ir atviro dizaino Paroda Erdvė išsibarsčiusi po Naujojo arsenalo parką priešais muziejų ir Kedimino pilies kalną, kurie visi įsitaisę į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktame Vilniaus senamiestyje. Laikinajame paviljone – dar nematytas Vilniaus miesto maketas, kruopščiai atkurtas iš neseniai atrastų istorinių žemėlapių ir žemėlapių. MuziejusArchyvai iš.

Visi vaizdai © Gabija Strockytė

Potyris po atviru dangumi, apimantis UNESCO sąrašą

Sudarydamas griežtą šešiolikos objektų tinklelį, išsidėsčiusį naujajame Arsenalo parke, ATLAS paviljonas susikerta su esama kraštovaizdžio struktūra ir istoriniais artefaktais archeologiniame kontekste, sukurdamas įvairų žiniasklaidos sluoksnį, kurį lankytojai gali atskleisti visos parodos metu. Amfiteatras, triptikas, rotonda, sienos, forumas, vėliavos, scena, informaciniai stendai ir kt.Informacijos nešėjus muziejuje po atviru dangumi vienija istorinis Vilniaus senamiesčio koloritas iš viršaus, spausdinantis 700 metų jubiliejų. Tai tapo ne tik paviljonu mieste, bet ir miestu paviljone,' Dalintis Dalia Puodziūtė Seniūnienė Ir Julius Senūnas.

ATLAS paviljonas ir paroda yra išsibarstę po visą Naujojo Arsenalo parką

Išsklaidytas ir daugiasluoksnis dizainas, švenčiantis Vilniaus 700 metų jubiliejų

Architektų duetas 3D spausdintą Vilniaus miesto modelį papildo aplinkos garsu ir istoriniu pasakojimu bei vaizdo projekcijomis ant visų keturių paviljono sienų. Tuo tarpu rotonda turi istorinį Vilniaus miesto žemėlapį, atspausdintą ore tekančio ekrano vidinėje pusėje. Paprastas, tačiau įdomus objektų išdėstymas, reaguojantis į skirtingus parko objektus ir fonus, suaktyvina kūrinį. Skirtinguose puslapiuose išsklaidytus elementus galima traktuoti skirtingai, sukuriant kelis pasakojimus ir leidžiant lankytojams patiems tyrinėti vitriną. Atsižvelgdami į jautrų paveldo kontekstą, architektai nusprendė nesikišti į grindų archeologinius sluoksnius, o akcentavo Vilniaus vietovės svarbą panaudodami antžeminius pamatus, kurie kartu atlieka ir viešuosius „Atlaso paviljono“ suoliukus. Visi pamatai/suolai yra išbetonuoti pagal tą patį tinklelį, o amfiteatro betoniniai suolai naudojami bendrai konstrukcijai stabilizuoti, o tai lemia piramidės palapinės stogo keliamosios jėgos.

Prisitaikantis pakartotinis naudojimas atitinka pramonines medžiagas ATLAS PAVILIONE

Permatomos plieninės grotos ir ploni vamzdžiai, nudažyti milteliniu būdu rusvai raudonai, yra pagrindiniai konstrukciniai nešikliai, kurie subtiliai įsilieja į aplinką ir nepaslepia istorinio fasado. Lietuvos nacionalinis muziejus Arba monumentali Karaliaus Mindgo skulptūra parke. Dinamiški elementai, tokie kaip amfiteatro aliuminio durys, išorinis išraiškingos užuolaidos paviršius ir perforuoti vijokliai, iškyla kaip atspindinčios medžiagos, subtiliai įsiliejančios į žalią aplinką. Laikiniems palapinių stogams duetas pasirinko baltą spalvą, o techninei įrangai – juodą – svarbiausius elementus, tarp kurių yra garso, šviesos ir vaizdo sistemų instaliacijos bei parodos medžiagos techninio ryšio sistemos. „Laikinojo paviljono tipologija visada iškelia svarbų klausimą, kaip šią struktūrą galima panaudoti pakartotinai. Nuo pat pradžių jis buvo sukurtas taip, kad jį būtų lengva surinkti, trumpai laikyti ir sklandžiai surinkti kitoje situacijoje. Tai leidžia suformuluoti daugybę objektų ir sukurti naujas scenas alternatyviuose kontekstuose ir tinkamas įvairiems tikslams / erdvėms / siekiams,' Architektai baigia.
Požeminių pamatų naudojimas kaip viešieji suolai

Įėjimas į Lietuvos nacionalinį muziejų

3D spausdintas Vilniaus modelis palaikomas erdvinio garso ir vaizdo projekcijomis

Rotonda šilkografija su istoriniu žemėlapiu ir ilgametes Vilniaus miesto pramonės šakas

Užuolaida subtiliai įsilieja į žalią parko aplinką