„Oskarui“ skirta Sarah McCarthy yra intymus ir niūrus dokumentinis filmas apie Anastasiją Ševčenką, Rusijos pilietinių teisių aktyvistę, kuriai dvejiems metams buvo skirtas namų areštas dėl darbo su politinės opozicijos organizacija „Atvira Rusija“.

Jos namų arešto pasekmės išplito toli už politinės sferos ribų, tačiau dėl to buvo apgyvendinta viena iš trijų jos vaikų – Alina, kuri turėjo sunkią negalią. Net ir sušlubavus mergaitės sveikatai, Ševčenkai nebuvo leista su ja susitikti. Šiame filme pasakojama apie tai, kaip Ševčenka ir jos gyvi vaikai Vlada ir Miša kartu su Ševčenkos mama ruošiasi nugabenti Alinos pelenus prie Juodosios jūros, kad paskutinį kartą su jais atsisveikintų. Važiavimas aplink viešą atsisveikinimą yra dar labiau numanomas, nes Ševčenka sužino, kad išvykimas iš šalies – ji ir jos šeima dabar yra Lietuvoje – taip pat yra ant stalo.

McCarthy visą dėmesį skiria šeimai, parodydama, kokią įtaką šis politinio žiaurumo aktas daro Ševčenkai ir jos vaikams – ne tik jų tiesioginiam sielvartui, bet ir santykiams bei ateities planams. Nors Deniso Sinyakovo kamera kelionėje užima intymią poziciją, tvyro bendradarbiavimo su visomis trimis kartomis jausmas, todėl, nepaisant neapdorotų emocijų fiksavimo, filmo kūrimas niekada nesijaučia įkyrus. Iškyla šeimos, vis dar iššaukiančios ir mąstančios apie kitokią ateitį, portretas, net nepaisant beprasmio žiaurumo, kurį patyrė.

Žiūrėti: 2023 m. sausio 6 d