Rusijos invazijai į Ukrainą trečią mėnesį tęsiantis tarptautiniai įspėjimai apie maisto krizę. Praėjusiais metais pasaulinės maisto kainos pakilo beveik trečdaliu, trąšų – daugiau nei per pusę, o naftos – beveik dviem trečdaliais, o tai padarė didžiulį spaudimą Afrikos šalims.

Pasaulinis bado lygis pasiekia naujas aukštumas, kurį dar labiau padidina invazija, COVID-19 virusas ir klimato kaita. Vos per dvejus metus žmonių, kuriems labai trūksta maisto, skaičius padvigubėjo – nuo ​​135 milijonų prieš pandemiją iki 276 milijonų šiandien. Jungtinių Tautų duomenimis, daugiau nei pusė milijono žmonių gyvena bado sąlygomis – nuo ​​2016 m. išaugo daugiau nei 500 proc.

Interviu su finansiniai laikaiO Egipto finansų ministras Mohamedas Maaitas perspėjo, kad dėl krizės visame pasaulyje gali žūti milijonai žmonių.

„Mums būtų gėda, sužinoję, kad milijonai žmonių miršta dėl maisto trūkumo“, – sakė jis. „Jie nėra už tai atsakingi ir nepadarė nieko blogo“.

JT generalinis sekretorius António Guterresas perspėjo, kad karas „gresia nustumti dešimtis milijonų žmonių prie maisto trūkumo slenksčio, o po to prastos mitybos, masinio bado ir bado krizėje, kuri gali tęstis daugelį metų“.

Liūdnas vaizdas į apgultą Afrika

Afrikos perspektyvos atrodo ypač niūrios, nes Ukraina ir Rusija, kaip manoma, suteiks daugiau nei trečdalį 45 ir mažiau išsivysčiusių Afrikos šalių importuojamų kviečių.

Vykdydamas žiaurų bandymą įsiveržti į Ukrainą ir sunaikinti jos ekonomiką, Vladimiras Putinas įsakė Rusijos kariniam jūrų laivynui blokuoti Juodosios jūros uostus pietų Ukrainoje, iš kurių į pasaulį patenka grūdų eksportas. Invazija taip pat smarkiai sutrikdė gamybą Ukrainos dirbamose žemėse.

Gutierrezas teigia, kad nėra veiksmingo maisto krizės sprendimo, jei Ukrainos maisto gamyba nebus grąžinta į pasaulio rinkas. Jo teigimu, Rusija turėtų leisti saugiai eksportuoti Ukrainos uostuose laikomus grūdus.

Būtinas diplomatinis spaudimas

Iki šiol daugelis Afrikos šalių išlaikė išmatuotą neutralumą karo atžvilgiu – tai yra nešališkos žemyno užsienio politikos ir draugiškų ekonominių bei politinių santykių su Rusija, kilusių dar Šaltojo karo laikų, rezultatas. Tačiau artėjant bauginančio masto maisto krizei, Afrika iš esmės yra suinteresuota daryti diplomatinį spaudimą Rusijai, kad ši nedelsiant nutrauktų Juodosios jūros blokadą ir leistų nuolatiniam Ukrainos grūdų srautui.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrilius Landsbergis pasiūlė tarptautinį karinį jūrų laivyną aljansą apsaugoti grūdų laivus nuo Rusijos karo laivų jiems keliaujant per Juodąją jūrą, galbūt dalyvaujant ir nuo grūdų praradimo nukentėjusioms šalims, tokioms kaip Egiptas.

Gali būti, kad susitarimo dėl tokio plano dar toli, bet bent jau laikas Afrikos tautoms daryti bet kokį diplomatinį spaudimą, kad būtų nutraukta pražūtinga Rusijos blokada – ir žiaurus karas.