„Horizon“ paklausė penkių jaunų ekspertų ir aktyvistų, ką jiems reiškia bioekonomika – ir kas turi atsitikti, kad tai taptų realybe.

Iš atliekų galime sukurti visiškai naujus produktus

– Daria Wohlt, doktorantė Fraunhoferio procesų inžinerijos ir pakavimo institute Vokietijoje

Bioekonomikos srityje mes stengiamės derinti ekonomikos augimą su tvarumu, plėtodami biologinėmis žiniomis pagrįstus procesus, skirtus naudoti ar gaminti produktus įvairiose srityse, pavyzdžiui, vartojimo produktus, maistą ar degalus.

Fraunhoferio institute dirbu ieškodamas likučių ir šoninių stalų naudojimo bananams, mangams ir vyšnioms (vaisiams, dengiantiems kavos pupeles). Naudojate tik tam tikrą ingrediento ar augalo dalį, o jų lieka daug. Pagalvokite apie bananų žieveles. Jis sveria apie 40% vaisiaus svorio, tačiau paprastai naudojamas trąšoms ar gyvūnų pašarams. Blogiau, kad jie buvo išmesti į sąvartynus. Šiuose produktuose yra vertingų ingredientų, ir mes, pavyzdžiui, sugebėjome pagaminti skanų bananų košelę, skirtą naudoti maisto produktuose.

Pasaulis šiuo metu susiduria su daugybe iššūkių: iškastinio kuro, žemės ir vandens atžvilgiu turime ribotus išteklius. Tuo pačiu metu susiduriame su klimato kaita ir susiduriame su atliekų susidarymo problema. Turėdami bioekonomiką, galime rasti naujų atsinaujinančių žaliavų ir gaminti naujus produktus.

Tyrimai yra gyvybiškai svarbūs šiam tikslui pasiekti. Negalite per naktį pereiti prie tvarios ekonomikos. Gali būti šaunių idėjų, kaip naudoti atsinaujinančius išteklius, tačiau mums reikia tyrimų, kad galėtume sukurti tvarius, įrodymais pagrįstus sprendimus.

Turime maksimaliai išnaudoti jau naudojamus gamtos išteklius

– dr. Selge Steinsholm, Norvegijos maisto, žuvininkystės ir akvakultūros instituto mokslininkas Norvegijoje

Didėjant pasaulio gyventojų skaičiui ir didėjant vartojimui, turime siekti tvaresnio ir universalesnio turimų išteklių naudojimo. Taip galėsime užtikrinti visuotinį aprūpinimą maistu ir stabilius kuro šaltinius, sumažinti klimato pokyčius ir visus kitus dalykus, nuo kurių esame priklausomi, kad išlaikytume gyvenimo būdą tokį, kokį jį pažįstame.

Aš esu dalis AQUABIOPRO-FIT. PROJEKTASkuris siekia sukurti maistinę vertę iš aplinkkelio jūrų kelių. Aš dirbu ieškodamas žaliavų, kurios gaminamos kapojant žuvis, pavyzdžiui, galvą ir stuburą, naudojimo būdus. Nors didelis šių atliekų kiekis naudojamas pašarams gaminti, atliekų vis tiek yra daug. Savo darbe vertinu galimų baltyminių maisto ingredientų skonį ir skonius.

Man bioekonomika reiškia, kad visa mūsų biomasė naudojama tvariausiai ir kuo mažiau švaistoma iš pasaulinės perspektyvos. Turime suprasti, kaip maksimaliai išnaudoti jau naudojamus išteklius. Yra daug būdų plėtoti tvarią bioekonomiką, tačiau tikėtina, kad kai kurie bus geresni už kitus.

Dinamiškai ekonomikai reikia paramos, kad ji galėtų konkuruoti su tradicinėmis pramonės šakomis

– Gabija Imbrasaitė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos studentė ir 2018 m. Bio-Bio-Bio-Bio-Bioekonomikos premijos laureatė 30-ajame Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse

2016 m. Vien tik Europos Sąjungoje maisto švaistymas kainuoja apytiksliai 143 milijardai eurų. Tačiau švieži produktai, pavyzdžiui, vaisiai ir daržovės, dažnai išmetami prekybos centruose, nes jie prarado savo komercinę išvaizdą. Jie sukūrė valgomą bioplėvelę šviežiems produktams, kad sumažintų maisto švaistymą. Už išradimą laimėjau Bioekonomikos apdovanojimą už bio pramonę Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkursas.

Šiais laikais žmonės „bioekonomiką“ automatiškai sieja su žodžiu „brangu“, tačiau tai klaidinga asociacija. Nėra teisinga lyginti naują sritį, pavyzdžiui, bioekonomiką, su jos alternatyvomis, kurioms prireikė daugiau nei 100 metų, kad būtų sukurti efektyviausi logistikos, gamybos ir rinkodaros organizavimo būdai. Šiuo metu yra kuriama daug įvairių su bioekonomika susijusių technologijų ir šioms įmonėms reikalinga parama, kad būtų galima sukurti efektyviausius savo produktų gamybos būdus.

Biosimilarai turi sugebėti konkuruoti su šiuo metu turimais naftos produktais

–Anne-Clémence Corbin, neseniai daktarė iš prancūzų École Nationale Supérieure des Arts et Industries Textiles (ENSAIT)

Taikydami bioekonomiką, mes galime naudoti aplinkai nekenksmingas medžiagas ir produktus, kad sumažintume žmonijos anglies pėdsaką. Visame pasaulyje anglies dvideginio emisija ir toliau didėja, todėl norėdami apsaugoti planetą ir naudoti atsinaujinančias medžiagas, turime kreiptis į bioekonomiką.

Daktaro laipsnyje buvau dalis Projektas SSUHY مشروع, kuriame yra 17 Europos partnerių organizacijų. Jo tikslas – sukurti atsinaujinančiais ištekliais pagrįstus biokompozitus. Ji sukūrė kanapių pluošto kompozitams skirtus biologinius audinius.

Ateityje natūralūs pluoštai turėtų pakeisti sintetinius pluoštus dėl etinių ir aplinkosauginių priežasčių. Mano kanapių audiniai leidžia specialiai sutvirtinti, atsižvelgiant į tai, kaip jie yra austi. Tai leidžia vartotojams pasirinkti geriausią savo programos stimulą. Mes pademonstravome, kad galime pagaminti biologinių medžiagų, pasižyminčių konkurencinėmis savybėmis, palyginti su audiniais iš naftos.

Atlikdami medžiagų mokslo tyrimus, turime pagerinti atsinaujinančių medžiagų savybes ir gamybos procesus. Tokiu būdu tai gali būti rimta alternatyva šiuo metu naudojamiems žmogaus pagamintiems gaminiams.

Europos Sąjunga, turinti didelę rinką, turi įtikinti visus verslus, kad bioekonomika yra ateities kelias.

Turime užtikrinti, kad į diskusijas būtų įtrauktas jaunimas

– Johannas Liptonas, biologijos studentas Darmštato technikos universitete Vokietijoje ir 2020 m Jaunasis bioekonomikos čempionas Tarptautinė pasaulinės bioekonomikos patariamoji taryba

Pasaulio ekonomika ateityje labai pasikeis. Naudodamiesi bioekonomikos idėjomis, mes galime panaudoti šią transformaciją kaip galimybę tapti geresniu, padaryti pasaulį tvaresnį. Pavyzdžiui, negalime amžinai kasinėti anglių. Turėtume tai nutraukti ateityje, kuo greičiau, tuo geriau. Turėdami bioekonomiką, turime galimybių sušvelninti šį energijos perėjimą ir padaryti pažangą link tvaresnio pasaulio.

Mane ypač jaudina tai, ką bioekonomika gali nuveikti žemės ūkyje. Manau, kad tai perspektyviausias sektorius šiuo metu, kuriame agrobioekonomika siūlo holistinį požiūrį į pokyčius.

Jaunimas vaidina svarbų vaidmenį šiame virsme ir turėtų dalyvauti diskusijose apie tai, kaip veikia tvari žiedinė ekonomika ir kaip akademinė bendruomenė ir pramonė gali bendradarbiauti skatindami gyvybingą ekonomiką. Jie turėtų būti įtraukti, nes šios diskusijos yra apie jų ateitį, ir svarbu turėti tokią perspektyvą.

Ši istorija yra dalis serijos Tai girdime iš naujos kartos mokslininkų ir tyrėjų, dirbančių sprendžiant pasaulinius iššūkius.

Grupinė diskusija, kurioje bus diskutuojama apie tai, kaip jaunimas gali formuoti Europos perėjimą prie bioekonomikos, vyks birželio 24 d. Kaip Europos Komisijos dalis Mokslinių tyrimų ir inovacijų dienų konferencija. Jei jums patiko šis straipsnis, apsvarstykite galimybę pasidalinti juo socialiniuose tinkluose.

Šis straipsnis buvo atnaujintas birželio 8 d. Ir pridėta, kad Gabija Imbrasaitė yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos studentė.