Pastaraisiais metais Lietuva padarė įspūdingą pažangą pereidama prie švarios energijos, tačiau turi imtis veiksmų daugelyje pagrindinių sričių, kad paspartintų pažangą siekiant tikslo iki 2050 m. Neutralizuoti klimatą. Nauja energetikos organizacija Naujos politikos apžvalga.

Lietuva siekia tapti TEA, kuri nuodugniai nagrinėja šalies energetikos politiką, nare. Apžvalgoje nustatyta, kad Lietuva pastaraisiais metais sustiprino savo energetikos politiką. Vykdomos elektros rinkos reformos, Lietuva kartu su Baltijos kaimynėmis Latvija ir Estija integruoja savo energetikos sistemą į kontinentinę Europą.

Lietuvos švarios energijos pokyčių rekordas yra įspūdingas. Per pastarąjį dešimtmetį elektros energijos ir šilumos gamybos anglies dioksido intensyvumas sumažėjo, o Lietuva atsinaujinančių energijos išteklių dalį galutiniame energijos suvartojime dabar gali palyginti su pirmaujančiomis TEA šalimis. Ignalinos atominė elektrinė, privertusi šalį padidinti elektros importą, 2009 m. Pabaigoje buvo uždaryta, tačiau vidaus švarios elektros energijos gamyba sparčiai auga. Biomasė teikia 80% centralizuoto šilumos kiekio, pakrantės vėjas auga, o unikali šalies grynoji matavimo sistema spartina švarios paskirstytos energijos augimą.

Nepaisant to, kad ekonominis augimas nutraukė išmetamų teršalų kiekį, nuo 2000 m. Visos su energija susijusios Lietuvos CO2 emisijos padidėjo 9%, ypač transporto, kuris sudaro liūto dalį šalies išmetamų teršalų. Siekdama savo tikslų, Lietuva turi pakeisti šią tendenciją, tačiau jai reikės dar daugiau pastangų, kad prisidėtų prie pasaulinių pastangų siekiant neutralumo klimato srityje. Remiantis TEA apžvalga, tai turėtų prasidėti glaudžiai priimant sprendimus energetikos ir klimato srityse ir įtraukti didelę visuomenės dalį į vyriausybės programų įgyvendinimą. Pažanga turi būti stebima atsižvelgiant į Lietuvos įsipareigojimą neutralizuoti klimatą ir ES išmetamų teršalų kiekio mažinimo tikslus, o tikslai turi būti nuolat atnaujinami.

„Lietuva turi padidinti savo investicijas į švarios energijos technologijas, kad pagerintų tiek energetinį saugumą, tiek pramonės šakų konkurencingumą“, – sakė TEA generalinis direktorius Fatihas Birolis. Vandenilis, jūros vanduo ir baterijos galėtų būti tikri žaidimų keitikliai Lietuvos švarios energijos perėjimo kontekste. Džiaugiuosi Energetikos ministerijos pastangomis palengvinti šias naujoves ir tikiuosi prisijungti prie TEA kaip visateise šalies nare. “

Kaip ir daugelyje TEA šalių, Lietuvoje sumažėjo energijos vartojimo efektyvumas. Energijos suvartojimas auga, priešingai nei vyriausybės tikslas iki 2050 m. Sumažinti 60 proc. TEA peržiūros metu nustatyta, kad energijos vartojimo efektyvumas turėtų būti pagrindinis prioritetas. Griežtesni energinio naudingumo standartai ir energijos mokesčių reforma sumažins išmetamų teršalų kiekį ir padidins energijos suvartojimą. Neseniai priimta ilgalaikė restruktūrizavimo strategija yra sveikintinas žingsnis, kaip ir elektrinio mobilumo, elektrifikavimo, biokuro ir susijusios infrastruktūros gerinimas pagal naująjį alternatyvių degalų įstatymą.

Lietuva siekia, kad iki 2050 m. 100 proc. Elektros energijos gautų iš atsinaujinančių šaltinių, o tai turėtų leisti didžiausią atsinaujinančios energijos dalį besikeičiančiose elektros energijos sistemose ir rinkose, ypač jūrų ir jūrų ore. Atlikdama politikos apžvalgą, TEA ragina vyriausybę priimti pažangią atsinaujinančios energijos strategiją, daugiausia dėmesio skiriant lankstumui ir tvarumui, kad būtų galima pritraukti investicijas. Ji taip pat turėtų apibrėžti galimybes, kurias teikia didžiuliai Lietuvos miškų ištekliai kaip anglies dvideginį ir kaip postūmį regiono bioekonomikai ir prekybai biologine įvairove.

Lietuvos ekonomikai atsigaunant po 2020 m. Ekonomikos krizės, tikimasi išmetamų teršalų atsigavimo, ypač pastatuose, pramonėje ir transporte. Šių sektorių politika atliks pagrindinį vaidmenį vertinant privačias ir viešąsias investicijas ir leidžiant ilgainiui perimti privatųjį sektorių. TEA rekomenduoja pateikti pasiūlymus dėl švarios energijos technologijų, tokių kaip atsinaujinantys energijos šaltiniai, vandenilis ir energijos kaupimas.

Lietuva ir toliau pabrėžia energetinį saugumą savo energetikos strategijoje ir regionų veikloje. Lietuvos įstojimas į būsimą TEA dar labiau sustiprins šalies energetinį saugumą, įskaitant naftą, dujas ir elektrą. Atsiranda Baltijos šalių dujų rinka, jungianti infrastruktūrą ir regiono šalis. TEA apžvalga skatina Lietuvą paspartinti dujų jungtis su Lenkija ir prisijungti prie platesnės regioninės dujų rinkos.

2010 m. Lietuva tapo grynąja elektros importuotoja. Iki 2030 m. Vyriausybė siekia pakeisti priklausomybę nuo importo ir pagaminti 70% elektros energijos poreikių šalies viduje. Regioninis tiekimo saugumas tapo prioritetu, nes Baltijos šalys iki 2020 m. Nustoja importuoti elektrą iš Baltarusijos ir siekia iki 2025 m. Visiškai sinchronizuoti savo energetikos sistemas su žemynine Europa. Ši sistema yra pažeidžiama ekstremalių oro sąlygų ir kibernetinio saugumo grėsmių.

Susijęs