Apklausę įvairius suinteresuotus asmenis iš valstybinių ir privačių sveikatos organizacijų (Lietuvos ir JAV), mokslininkai dr. Agne Katigene, prof. Asta Bundjin, dr. Iste Dovalin iš Kanos technologijos universiteto (KTU), išplėtojo Lietuvos vertybių struktūrą. nuotolinė sveikatos priežiūra Suprojektuotos paslaugos, t. y. „TeleHealth“. Priimdami sampratą, kad sveikatos tyrimai yra bendra vertės kūrimas atliekant verslo tyrimus, mokslininkai teigia, kad tai yra pirmoji išsami tokio pobūdžio sveikatos srities analizė, apimanti dvi skirtingas sveikatos sistemas.

Tyrėjų teigimu, daugiau nei penkiasdešimt metų buvo galima konsultuotis telefonu su JAV gydytojais, tačiau naujausi technologiniai laimėjimai radikaliai pakeitė nuotolinės sveikatos sampratą. Dirbtinio intelekto naudojimas automatiniam aptikimui, didelių duomenų analizei, virtualiems apsilankymams, sąveikai realiuoju laiku perduoti duomenis, 5G ir „blockchain“ turės didelę įtaką įvairių sveikatos būklių prognozavimui ir prevencijai bei sveikatos paslaugų personalizavimui.

„Nepaisant to, kad per Govt-19 epidemijas padaugėjo telekomunikacijų, šių paslaugų vis dar nėra daug. Be jokios abejonės, telekomunikacijų naudojimas ateityje didės, nes tai laikoma viena iš svarbiausių sveikatos priežiūros tendencijų. Sako dr. Agne Gaddykin, KTU ekonomikos ir verslo mokyklos mokslo darbuotoja.

Pasak jo, pripažinus „TeleHealth“ pridėtinę vertę, „TeleHealth“ galės parengti labai tikslius pasiūlymus dėl vertės įvairioms suinteresuotosioms šalims, tokioms kaip pacientai, gydytojai, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai ir vyriausybė.

Tyrimo metu mokslininkai susitiko su sveikatos priežiūros organizacijų vadovais, nuotolinės sveikatos programų vadovais ir gydytojais iš įvairių medicinos sričių, kuriose naudojama nuotolinė sveikata, pvz. Kalbinta radiologijos, endokrinologijos, pediatrijos ir šeimos medicinos srityse. Iš viso Lietuvoje buvo atlikta 15 interviu, o Kalifornijoje, JAV – 10 interviu.

„Yra aiškių įrodymų, kad„ TeleHealth “pagerina pacientų ir gydytojų patirtį. Tai taupo laiką, nes nereikia keliauti, turite trumpesnį laukimo laiką, kol galėsite kreiptis į gydytoją, geresnę belaikę pagalbą ir pan. -„ TeleHealth “sukurta pridėtinė vertė “, – sako profesorė Asta Bundzeen.

Tyrimas atskleidė sveikatos priežiūros specialistams JAV ir Lietuvoje dažniausiai išreikštas papildomas vertybes: priežiūra, patogumas, savalaikė diagnozė, išlaidų taupymas, šiltesni ir glaudesni paciento ir gydytojo santykiai bei dėmesys vienam pacientui. Nuotolinis pacientų stebėjimas ir pomirtinis stebėjimas buvo pažymėti kaip telehealth pridėtinė vertė tik tarp JAV sveikatos priežiūros sistemos specialistų, o dalyvavimas pacientų ligų kontrolėje, geresnė paslaugų kokybė, patogumas, mokymasis ir klaidų vengimas Antras sveikatos sistemos atstovų įspūdis Lietuva, kaip nurodė kolegos.

„Jungtines Valstijas galima priskirti prie novatoriškos ir lietuviškos – konservatyvios kultūros. Jungtinėse Valstijose sveikatos priežiūros sistema bendradarbiauja, o privačios draudimo bendrovės ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai ieško būdų, kaip pagerinti ir tausoti išteklius. Klientai yra puikūs. Vertė yra pripažįstama, ir laiko klausimas, kada tai taps įprasta praktika abiejose šalyse “.

Tarp kliūčių, trukdančių išplėsti nuotolinę sveikatą, tyrėjai nurodo institucinio lygio kliūtis, tokias kaip adekvatūs administraciniai pokyčiai nuotolinei pacientų priežiūrai ir skaitmeninio mokymo stoka medicinos mokyklose. Skaitmeninių sveikatos priežiūros technologijų pritaikymas patiria papildomų išlaidų. Be to, tam tikrų kliūčių tam yra individualiu lygiu, įskaitant negalėjimą naudoti skaitmenines technologijas paciento ir gydytojo požiūriu.

Kitas kliūčių rinkinys yra susijęs su grąžinimo, saugumo ir atsakomybės klausimais. „TeleHealth“ paslaugas labai sunku apmokėti, ypač kai jos teikiamos paciento namuose, kurie nėra susiję su ligonine. Ryšio tarp skirtingų pacientų duomenų bazių, sistemų, svetainių ir keitimosi informacija saugumas bei paciento ir gydytojo pasitikėjimo klausimai dar labiau apsunkina nuotolinės sveikatos pažangą, kai pacientai turi pasikliauti pateikta informacija.

„TeleHealth trūksta visiško realizavimo, diegimo ir pertvarkymo zonos. Tam reikia tvirtos lyderystės planuojant išteklius, nustatant naujus procesus, fiksuojant telekomunikacijų vertę ir naujas strategijas, išteklius, procesus ir dar daugiau. Teismo procesą tikriausiai finansavo FTB.

Mokslininkai teigia, kad jų tyrimai yra labai svarbūs sveikatos politikos formuotojams ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų administratoriams, kurie siekia aiškiai suprasti, kokie sveikatos priežiūros aspektai turėtų būti akcentuojami pacientams, gydytojams ir sveikatos draudimo įmonėms, tuo pat metu pasiekiant sveikatos priežiūrą, paremtą telekomunikacijų sveikata. Be to, šie tyrimai bus labai naudingi nuotolinės sveikatos platformų projektuotojams, nes jie pateikia išsamią nuotolinės sveikatos pridėtinės vertės sistemą, kurią galima pritaikyti nuotolinės sveikatos operacinės sistemos sistemoje. Be to, tyrimų rezultatai bus vertingi kaip informacijos šaltinis viešosios politikos formuotojams, siekiant pagrįsti telesveikatos paslaugų poreikį ir pagerinti jų teikiamą naudą. Šiame procese laikinoji funkcija gali būti perduota vyriausybinėms agentūroms, atsakingoms už teisines nuostatas.

Mokslininkai reikalauja, kad strateginis požiūris į nuotolinę sveikatą užtikrintų, kad investicijos į šių paslaugų plėtrą būtų ekonomiškos, nes jų rezultatai yra milžiniški. Tačiau jie sutinka, kad kuriant tradicines paslaugas tai neturėtų būti pažeista, nes tai ne mažiau svarbu.

###