Lietuvos mažmeninės prekybos sektorius 2026 metų rugsėjį išlaikė augimo tendenciją. Valstybės duomenų agentūros išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta per mėnesį siekė 1,986 mlrd. eurų be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Palyginti su rugpjūčiu, prekybos apimtys padidėjo 0,5 proc., o metinis augimas sudarė 5,6 proc.

Mažmeninės prekybos apyvarta rugsėjį augo 0,5 proc.

Valstybės duomenų agentūros paskelbti rodikliai rodo, kad rugsėjį apyvarta didėjo visose trijose pagrindinėse mažmeninės prekybos grupėse – maisto, ne maisto prekių ir automobilių degalų prekyboje.

Palyginti su 2026 metų rugpjūčiu, maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta padidėjo 0,3 proc. Ne maisto prekių prekybos sektoriuje užfiksuotas spartesnis, 0,7 proc., augimas.

Automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta per tą patį laikotarpį padidėjo 0,1 proc.

Šie duomenys atspindi nuosaikų mėnesinį mažmeninės prekybos augimą, nors atskirų prekybos segmentų rezultatai skyrėsi.

Metinis prekybos augimas siekė 5,6 proc.

2026 metų rugsėjį, palyginti su tuo pačiu 2025 metų mėnesiu, Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 5,6 proc.

Metiniai duomenys atskleidžia ryškesnius skirtumus tarp atskirų prekybos sričių.

Sparčiausiai augo ne maisto prekių pardavimai

Didžiausias metinis augimas užfiksuotas ne maisto prekių mažmeninėje prekyboje. Šio sektoriaus įmonių apyvarta per metus padidėjo 11,9 proc.

Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta augo gerokai lėčiau – 1,4 proc.

Tuo metu automobilių degalų mažmeninės prekybos sektoriuje užfiksuotas priešingas pokytis. Šių įmonių apyvarta, palyginti su praėjusių metų rugsėju, sumažėjo 1,7 proc.

Tokie rezultatai rodo, kad bendrą mažmeninės prekybos augimą labiausiai palaikė ne maisto prekių segmentas, o degalų prekybos rodikliai metiniu laikotarpiu išliko neigiami.

Per devynis mėnesius prekybos apyvarta pasiekė 17,1 mlrd. eurų

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2026 metų sausio–rugsėjo mėnesiais Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sudarė 17,1 mlrd. eurų be PVM, skaičiuojant to meto kainomis.

Palyginti su atitinkamu 2025 metų laikotarpiu, mažmeninės prekybos apimtys padidėjo 6,3 proc.

Devynių mėnesių rezultatai rodo, kad prekybos sektoriaus augimas neapsiribojo vien rugsėjo mėnesiu. Teigiama metinė dinamika užfiksuota ir vertinant ilgesnį laikotarpį.

Vis dėlto atskirų prekybos sričių pokyčiai leidžia matyti nevienodą sektoriaus raidą. Ne maisto prekių pardavimų augimas buvo gerokai spartesnis nei maisto produktų prekybos, o degalų mažmeninėje prekyboje rugsėjį fiksuotas metinis sumažėjimas.

Kaip apskaičiuojami mažmeninės prekybos rodikliai?

Valstybės duomenų agentūra nurodo, kad skelbiami apyvartos dydžiai pateikiami to meto kainomis, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio.

Tuo tarpu apyvartos pokyčiai apskaičiuoti palyginamosiomis kainomis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką.

Tokia skaičiavimo metodika leidžia tiksliau įvertinti realius mažmeninės prekybos apimčių pokyčius, nes sumažinama kainų svyravimų, sezoninių veiksnių ir skirtingo darbo dienų skaičiaus įtaka.

Tai ypač svarbu lyginant skirtingų mėnesių rezultatus, kai prekybos aktyvumui įtakos gali turėti kalendoriniai ir sezoniniai veiksniai.

Lietuvos mažmeninė prekyba išlaiko augimo kryptį

2026 metų rugsėjo statistika rodo, kad Lietuvos mažmeninės prekybos sektorius toliau augo tiek mėnesiniu, tiek metiniu laikotarpiu.

Nors bendra apyvarta priartėjo prie 2 mlrd. eurų, augimo tempai skirtingose prekybos srityse nebuvo vienodi. Ryškiausiai išsiskyrė ne maisto prekių prekyba, kurios metinis augimas siekė beveik 12 proc.

Per pirmuosius devynis metų mėnesius pasiekta 17,1 mlrd. eurų apyvarta ir 6,3 proc. metinis prekybos apimčių padidėjimas patvirtina teigiamą bendrą sektoriaus dinamiką. Tolesni statistiniai duomenys parodys, ar ši tendencija išsilaikys ir paskutinį 2026 metų ketvirtį.