Lietuvos bankas pripažino, kad turi patobulinti „fintech“ priežiūros tvarką, tačiau tvirtina, kad ES teismams panaikinus jo sprendimą panaikinti mokėjimų bendrovės licenciją, jis išlieka atviras naujiems licencijų gavėjams.

Po Europos Teisingumo Teismo sprendimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praėjusį mėnesį nusprendė, kad 2020 metais šalies centrinis bankas nepagrįstai panaikino mokėjimo bendrovės „ABC Projektai“ licenciją. Licencija bendrovei buvo atkurta liepos 1 d.

„Licencijuoję daugybę įstaigų matome, kad reikia suaktyvinti priežiūros veiklą“, – „The Banker“ sakė centrinio banko mokėjimų ir elektroninių pinigų įstaigų priežiūros vadovas Tenas Katekis.

Sprendimas atkurti „ABC Project“ licenciją reiškia, kad Lietuvos bankas turės persvarstyti savo poziciją, ką jis laiko mokėjimo paslaugomis ir elektroninių pinigų paslaugomis.

2020 metais Lietuvos bankas nusprendė, kad laikydami klientų lėšas ilgiau nei įstatyme numatytas 48 valandas – be išankstinio mokėjimo nurodymo, kokias lėšas pervesti – „ABC Projektoi“ faktiškai išleido elektroninius pinigus neturėdama tam licencijos.

Tačiau ETT vasarį nusprendė, kad jis nesiūlo elektroninių pinigų, todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas grąžino „ABC Projektai“ finansinę licenciją.

Apskundusi centrinio banko sprendimą, „fintech“ pelnė ES šalių Vokietijos, Lenkijos ir Čekijos bei Europos Komisijos paramą.

Sprendimas panaikinti „ABC Projektai“ licenciją galėjo būti „susijęs su kompetencijos stoka“ centriniame banke, sakė Lietuvos kontoros „Motieka & Audzevičius“ teisininkas Justinas Jarusevičius.

Todėl ETT sprendimas „bus suvokiamas kaip labai stiprus signalas [the] Tai buvo Lietuvos kontrolierius [they] Elkis daugiau […] Sąmoningai“, – sakė Jaruševičius.

Licencijuotų „fintech“ įmonių skaičius Lietuvoje išaugo nuo 117 2017 m. iki 276 2023 m., o tokios įmonės kaip „Revolut“ naudojasi licencijomis iš šalies teikti paslaugas visoje ES. Šalis yra svarbus elektroninių pinigų įstaigų reguliavimo centras, kuriame yra apie 80 licencijuotų žaidėjų.

„ABC Projektai“ buvo viena pirmųjų „fintech“ bangų, kuriai Lietuvos bankas suteikė elektroninio mokėjimo įstaigos licenciją 2016 m., kai Lietuvos bankas atvėrė duris „fintech“ bendruomenei tais metais po JK balsavimo dėl „Brexit“.

“[The Bank of Lithuania was] Plačiai bendraujame: „Esame atviri, kalbame angliškai, laukiame jūsų“, juolab kad buvo aišku, kad JK licencijuotos įmonės [would] reikalaujama [an] ES licenciją“, – sakė Jaruševičius.

Tačiau iki 2019 metų pabaigos centrinio banko požiūris pasikeitė ir tapo „daug agresyvesnis“, sakė Jaruševičius.

„Jie tai suprato [didn’t] Yra pakankamai išteklių priežiūrai; Jie nežino, kaip tinkamai prižiūrėti, todėl jie [became] Ypatingai atsargiai [and] Rinkos žaidėjai buvo dėmesingesni ir naudojo asimetrines, agresyvesnes priemones.

2020 metais „sprogęs“ „Wirecard“ skandalas galėjo turėti įtakos reguliavimo kontrolei Lietuvoje, sakė Jaruševičius, kai Vilniuje įsikūrusi mokėjimų įmonė UAB „Finolida Unio“ buvo apkaltinta per kelias savaites iki jos žlugimo iš „Wirecard“ pavogusi daugiau nei 100 mln.

Lietuvos bankas Panaikino įmonės licenciją Kovos su pinigų plovimu susirūpinimas 2021 m

Tačiau Lietuvos banko „Kagis“ tai apibūdino kaip „supaprastintą požiūrį“ į reguliuotojo priežiūrą, kuri, anot jo, „labai sveikintina“ naujiems rinkos dalyviams.

„2016 ir 2019 metais, kai rinka nebuvo konkurencinga, tai buvo kita rinka. Šiais laikais [there are] Daug elektroninių pinigų ir mokėjimų įmonių [and] Daugelis bankų konkuruoja toje pačioje rinkoje.

Lietuvos bankas nuo 2016 metų turi poziciją, reglamentuojančią elektroninius pinigus ir mokėjimo paslaugas, kurią centrinis bankas „aiškiai“ pakeis, konsultuodamasis su tokiomis institucijomis kaip Europos bankininkystės institucija, pridūrė Kadakis.

„Manau, kad labai retai ES reguliuotojai būna atviri [the Bank of Lithuania]Ir mes labai domimės naujais dalyviais, kurie turi perspektyvų verslo modelį ir nori žaisti pagal taisykles“, – sakė M. Cadikis.

Jis pabrėžė, kad ETT sprendimas būtų naudingas platesnei ES rinkai, nes jau seniai egzistuoja „problema“. [about] Kaip atskirti įprasto mokėjimo paslaugas – jos dažniausiai atliekamos naudojant įprastą mokėjimo sąskaitą – ir [defining] Kas yra elektroniniai pinigai“, – kalbėjo R. Kadekis.

„Visos priežiūros institucijos, net Europos priežiūros institucija, turėjo problemų [with] Kaip atskirti tuos du dalykus, nes tai vertinama skirtingomis direktyvomis: viena yra PSD2 [Payment Services Directive 2]Vienas [the] elektroninių pinigų pavedimas“, – pridūrė jis.

Gadeikis sakė, kad byla yra savalaikė, atsižvelgiant į ES vykstančias diskusijas dėl mokėjimo paslaugų, PSD3 ir kaip aiškiau apibrėžti elektroninius pinigus.

Jaruševičius sakė tikintis, kad šis sprendimas pakeis Lietuvos reguliavimo požiūrį į naujus rinkos dalyvius.

„ABC Projektai“ šiuo metu diskutuoja su centriniu banku, kada galės atnaujinti veiklą praktiškai, sakė bendrovės, anksčiau vadintos Brucu Bondu, valdybos nario ir investuotojo Eyalo Nachumo atstovas.