Prieš kelias savaites DNB banko ekonomistė Jekaterina Rojaca pristatė pranešimą, kuriame teigė, kad krepšinis Lietuvoje yra reikšminga investicija, kuri atneša 40 procentų grąžą – apie 1 mlrd. litų pridėtinės vertės kasmet.

Pranešimas nebuvo be kritikos. Verslo žurnalistas Andrius Tapinas savo tinklaraštyje teigė, kad belieka žvilgtelėti į augančias Lietuvos krepšinio klubų skolas, beveik tuščias arenas mažuose miesteliuose ir nuolatinį savivaldybės subsidijų poreikį, kad įsitikintum, jog krepšinis iš tiesų yra nuostolis. – Įsteigimo kūrimas.

Tačiau ekonomistai sutinka, kad nors krepšinis gali būti toli gražu ne savarankiškas verslas, valstybės parama šiam sportui padeda kurti pridėtinę vertę paslaugų sektoriuje: krepšinio gerbėjai lengvai leidžia pinigus kavinėse ir restoranuose su televizorių ekranais, o alų ir krepšinio prisiminimai. – Treneriai turnyrų metu apsistoję viešbučiuose. Be to, krepšinio sėkmė vaidina svarbų vaidmenį reklamuojant visą šalį.

Tačiau klausimas išlieka: ar būtų pelningiau paimti pinigus, kuriuos valstybė dabar pila į krepšinį, ir investuoti į kitas sporto šakas ar net į kitas pramonės šakas?

Įtarimai dėl šališkumo

Krepšinio naudos šalies ekonomikai ataskaitą pateikęs DNB bankas jau seniai yra vienas pagrindinių Lietuvos rinktinės rėmėjų. Suskaičiuoti krepšinio ar bet kurios kitos sporto šakos kuriamą pridėtinę vertę sunku, nes Lietuvoje atlikta nedaug vertingų tyrimų šia tema. Pasaulyje nėra daug patikimų tyrimų – didžiąją jų dalį finansuoja pramonės lobistai, norintys parodyti savo sporto naudą.

Skaičiavimus DNB ataskaitai atlikusi Rojaka pripažįsta, kad bandant įvertinti krepšinio vertę neišvengiamas subjektyvumo elementas – jai teko pasikliauti pačių DNB analitikų atliktais tyrimais, nes Lietuvos statistikos tarnyba turi mažai duomenų apie subjektas.

Paklausta, ar prasminga kalbėti apie sportą kaip apie investiciją, kai visi Lietuvos krepšinio klubai yra minusuose ir jiems reikia valstybės subsidijų, ji paaiškino, kad tyrimo tikslas buvo ne vertinti sportą pagal investicijų grąžą, o apskaičiuoti. tai. Jos indėlis į Lietuvos ekonomiką.

Maža to, jos teigimu, valstybės ar savivaldybių krepšiniui skiriami pinigai skatina vartojimą ir galiausiai per mokesčius grįžta į valstybės iždą.

Rojaka sutinka, kad taip būtų, jei pinigų būtų skirta kitoms sporto šakoms, tačiau Lietuva turi stiprias krepšinio tradicijas, suteikiančias didesnes galimybes būtent šiai sporto šakai.

„Kiekviena šalis turi tam tikrą santykinį pranašumą, – sako ji: „Galime vystyti ir kitas sporto šakas, bet tam reikia laiko. Toks, koks yra dabar, krepšinis jau turi puikius pagrindus ir tai, kas pastatyta, turėtų būti išnaudota.

Papildomo finansavimo sportui nėra

SEB banko ekonomistas Gitanas Nausida, komentuodamas DNB tyrimą, pažymėjo, kad kai kurie pranešimo punktai vadovaujasi pernelyg optimistinėmis prielaidomis: „Įspėčiau daryti optimistines išvadas, kodėl gi ne Sportas yra pelningas kodėl negali pritraukti kapitalo investicijų Tačiau į sportą reikia investuoti viešuosius pinigus, nes jis ne tik generuoja pajamas paslaugoms ir kitoms pramonės šakoms, bet ir reprezentuoja mūsų šalį pasauliui?

Gitanas nosida

Nausėdos nuomone, Lietuva galėtų labiau diversifikuoti sporto finansavimą – ar tikrai krepšiniui reikia skirti tokią didelę dalį?

Ekonomistas abejoja valdžios galimybėmis didinti paramą sportui, nes didžioji dalis valstybės biudžeto bus skirta pensijoms ir pašalpoms mokėti. Tačiau valstybė turi galimybių padėti sportui.

„Didžiausius nepanaudotus rezervus galima atrakinti sukūrus teisinę bazę privačiam kapitalui finansuoti sportą – siūlant mokesčių lengvatas įmonėms ir sportą remiantiems asmenims“, – sako Noseda.

Mažos šalies problemos

Pagal galiojančias taisykles sporto rėmėjai nuo pelno mokesčio (Lietuvoje 15 proc.) atleidžiami nuo paaukotai sumai prilygintos pelno dalies.

Sportą remiantys verslininkai nuo pelno mokesčio gali būti atleisti nuo viso savo pelno, sako FK „Žalgiris“ generalinis direktorius Paulius Motijonas. „Visi remia iš savo interesų, todėl jei sporto rėmimo įmonė gali atleisti nuo mokesčio, ji labiau rems sportą, nes mainais gaus atskleidimą“, – spėlioja jis.

Mindaugas Balsinas

Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaujas Balsinas mano, kad, pavyzdžiui, sporto rėmėjai galėtų būti atleisti nuo turto mokesčių.

„Mažoje šalyje mokesčių lengvatos yra labai svarbios.

Reklama Filipinuose

Tuo tarpu „Nordea“ banko ekonomistas Zigimantas Mourikas mano, kad reikėtų labai atskirti valstybės investicijas į sporto skatinimą ir profesionalaus sporto finansavimą, kita vertus. Pirmuoju atveju, anot jo, reikėtų skatinti mankštintis ir priduria, kad turi abejonių dėl valstybės pinigų pumpavimo klubams ir mokesčių lengvatų. Dažnai krepšinio klubai naudojasi finansavimu, kad perka žaidėjus iš užsienio, todėl pinigai iškeliauja iš šalies.

Kalbėdamas apie krepšinio naudą šalies ūkiui, Morikas atkreipia dėmesį, kad pridėtinės vertės nereikėtų painioti su pardavimų apimtimi – jei restoranų ir barų apyvarta krepšinio sezono metu išaugs, jos ilgainiui sumažės, o pinigai plūsta į šalies ūkį. . Sportas bus praleistas kitur. Jis sako, kad būtų prasminga kalbėti tik apie pridėtinę vertę, kurią sukuria į Lietuvą atvykstantys užsienio turistai.

Žygemantas muricas

„Reikėtų ieškoti alternatyvų krepšiniui, tokiuose, kaip kultūra, menas, teatras, ir kitose srityse, ir tam tikra prasme tai būtų geresnė strategija, nes, pavyzdžiui, kultūra. traukia žmones, kuriems sekasi geriau.“ Pasiekimai sporte mažai ką pasako apie šalies papročius ir kultūrą. skatinimas, mes galime iš to pasinaudoti“.

Jis spėlioja, kaip Lietuvos žaidėjų sėkmes būtų galima panaudoti reklamuojant Lietuvą tokiose šalyse kaip Filipinai, kuriuose gyvena daugiau nei 90 milijonų žmonių, kurie taip pat mėgsta krepšinį, ar JAV.

Kaip kinai atrado Lietuvą?

Buvęs „EuroBasket 2011“ organizacinio komiteto vadovas, dabartinis Lietuvos plaukimo federacijos generalinis sekretorius Mindaujas Šupukas sako neabejojantis, kad į krepšinį investuoti pinigai atneša įspūdingą pelną.

Jis sako, kad čia esmė ne pinigai, kurie grįžta į biudžetą, o įvaizdis, kurį šaliai sukuria sportas. Šubukas atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, daugelis žmonių Kinijoje pirmą kartą Lietuvą pažino būtent Jono Kazlausko dėka – kai lietuvis treneris treniravo Kinijos krepšinio rinktinę.

Mindaugas Chowbukas

„Kadangi krepšinis yra komandinė sporto šaka, reprezentuojanti šalį, ji galėtų būti finansuojama pagal turizmo plėtros programą“, – sako Choubukas.

Pasak jo, geriausias pavyzdys, parodantis investicijų į sportą grąžą, yra plaukikės Rutos Milotiti pasirodymas pasaulio vandens sporto čempionate.

„Renginys buvo transliuojamas 211-oje šalių. Kylanti žvaigždė Milotiti buvo viena iš labiausiai atpažįstamų sportininkų, kai Milotitė iškovojo olimpinį aukso medalį, ir kiek pasakojimų apie ją buvo transliuojama per televiziją. tokius kanalus kaip BBC.