2022-ieji – proveržio metai Lietuvai ir Taivanui: išaugusi prekyba ir ilgalaikės ambicijos salai kitais metais – MadeinVilnius.lt

Praėję metai Lietuvai ir Taivanui buvo puikūs prekybos ryšiais, pažymi dvišalius santykius plėtojusios ministerijos ir ekspertai. 2022 metais pirmoji Lietuvos įmonė pagaliau sulaukė investicijų iš metų pradžioje paskelbto Taivano fondo, Lietuvai jau sausį žadant daugiau.

Be kita ko, vis didesniam skaičiui Lietuvos įmonių atsiveria eksporto galimybės į Tolimųjų Rytų rinką, pastaraisiais metais labai sparčiai augo tiek importas, tiek eksportas, nors auga ir tarpusavio prekybos deficitas.

Savo ruožtu Taivano atstovybės Lietuvoje vadovas tikisi tolesnio dvišalės prekybos augimo ir pabrėžia, kad Lietuva ir 2023 m. išliks pagrindiniais Taivano prioritetais visame regione.

Bendradarbiavimo stiprinimas

Lietuvos ir Taivano santykiai tapo viena iš aktualiausių temų šalies viešojoje erdvėje po 2021 metų. Rudenį Vilniuje atidaryta Taivano atstovybė – pirmoji pasaulyje, kuri vadinsis salos, o ne jos vardu. sostinė Taipėjus. . Nuo tada buvo kalbama apie politinių ir prekybinių ryšių stiprinimą, nepaisant Pekino perspėjimų dėl „vienos Kinijos politikos“ pažeidimo.

Ūkio ir inovacijų ministerijos (EIM) duomenimis, pirmieji Lietuvos ir Taivano glaudaus ekonominio bendradarbiavimo metai buvo 2021-ieji, kai buvo ne tik atidaryta atstovybė, bet ir sukurta teisinė bazė dvišalei partnerystei – abiem pusėms. susitarė bendradarbiauti prekių ir paslaugų srityje pagal susitarimo memorandumą .

Lietuvos prekybos atstovybė Taipėjuje savo veiklą pradėjo 2022 m. Lapkričio pradžioje. Juo bus siekiama pritraukti investicijų į Lietuvą, skatinti lietuviškų prekių ir paslaugų eksportą, mokslinį bendradarbiavimą ir vidaus turizmą. Be to, nuo 2023 metų veiklą pradės Taivano prekybos rūmai, vienijantys įmones, užmezgančias ryšius su Taivanu.

Lapkritį taivaniečiai paskelbė apie pirmuosius metų pradžioje paskelbtus 200 mlrd. JAV investicinis fondas, kurio vertė 3,5 mln. eurų pritraukė Lietuvos lazerių gamintoja „Litilit“.

Kartu su šia žinia Taivano atstovybė taip pat paskelbė apie Taivano pramoninių technologijų tyrimų instituto Teltonica IoT Group partnerystės plėtrą plėtojant puslaidininkių gamybą Lietuvoje.

Taip pat Lietuvos įmonės netrukus tikisi sulaukti žinių apie iš milijardo skirtas lėšas. JAV dolerių paskolų fondas bendriems Lietuvos ir Taivano verslo projektams.

„Spartėjant tarpusavio bendradarbiavimui ateinančiais metais tikimasi didesnių prekybos ir investicijų rezultatų“, – EIM komentavo Iltay.

READ  Naujausia oro balionų muziejaus paroda „Skriskime“ pažadina mumyse visuose vaikišką nuostabą

„Žvelgdamas atgal į šiuos metus, manau, kad pradžia buvo nelengva, bet kadangi tendencija jau buvo nustatyta, žinojome, kad mūsų santykiai stiprėja, nepaisant Kinijos spaudimo. „Jei pasiseks, būsime pavyzdys visoms demokratijoms“, – Eltai sakė Taivano atstovybės Lietuvoje vadovas Ericas Huangas.

Pats E. Huangas vadina 200 mln. Ir 1 milijardas JAV dolerių.

„Abu fondus panaudosime verslo bendruomenės dėmesiui pritraukti, kad jie susidomėtų investavimo galimybėmis Lietuvoje ir Europos bendrojoje rinkoje“, – sakė Yi Huangas.

Jis sakė, kad apie kitas Lietuvos įmones, kurios bus finansuojamos šiomis lėšomis, jau bus paskelbta sausio mėnesį.

„Paskelbsime ir daugiau gerų naujienų: apie bendradarbiavimą plėtojant puslaidininkių gamybą ir pirmąjį Paskolų fondo finansuojamą projektą“, – sakė Taivano atstovas Lietuvoje.

Importas ir eksportas išaugo, tačiau Taivanas ir toliau gavo daugiau naudos iš šiltėjančių santykių

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, prekyba tarp Lietuvos ir Taivano pernai – 2022 m. – išaugo. Sausio – spalio mėn., palyginti su 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu. Lietuvos eksportas į Taivaną išaugo 26,5 proc. (iki 23,3 mln. eurų) ir importas – 69 proc. (121,9 mln. eurų).

Bendra prekybos apimtis šiemet išaugo 60 proc., o prekių prekybos apimtis tarp dviejų šalių siekė 145,2 mln. eurų.

Ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, šiemet sparčiai augo prekyba tarp Lietuvos ir Taivano, kilo ir eksporto bumas – iš Lietuvos į salą gabenamos mineralinio kuro, elektronikos, įvairių maisto produktų, metalų ir chemijos produktų apimtys. .

„Diversifikuotas eksporto į Taivaną augimas aiškiai rodo, kad politinės pastangos skatinti Lietuvos ir Taivano prekybą duoda vaisių: Lietuvos eksportuotojai pradėjo naudotis Taivane atsivėrusiomis galimybėmis“, – sakė A. Izgorodiną į Iltajų, tikėdamasis eksporto į Taivaną padidėjimo. Tolesnis eksporto didėjimas.

„Esu tikras, kad 2023 metais Lietuvos eksportas į Taivaną ir toliau augs, (…), nes vis daugiau įmonių matys galimybes Taivane, o vis daugiau įmonių supras vidaus prekybos taisykles ir procedūras“, – tikina. A. Izgorodinas.

Tačiau ekspertas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos importo apimtys iš Taivano viršija eksportą į Taivaną, o prekybos deficitas per metus išaugo. Bendrosios statistikos departamento skaičiavimais, kasmet išaugo nuo 53,7 mln. eurų, palyginti su sausio – spalio mėnesio duomenimis, iki 98,6 mln.

READ  „Nova Lietuva“ ketina išplaukti su šešiais „Sidabrinės gervės“ apdovanojimais 2020 m

A. nurodė. „Šie skaičiai rodo, kad Taivanas eksporto galimybes į Lietuvą išnaudoja greičiau nei Lietuva eksportuoja į Taivaną“, – pažymėjo Izgorodinas.

„Manau, kad kalbant apie Lietuvos ir Taivano ekonominius santykius 2023 m., vienas pagrindinių tikslų turėtų būti didesnės užsienio prekybos su Taivanu sukūrimas, todėl reikia sparčiau plėsti Lietuvos eksportą į Taivaną. jis pasakė.

EIM teigimu, Taivanas turi didžiulį technologinį ir mokslinį potencialą, todėl pirmiausia svarbu sutelkti dėmesį į aukštųjų technologijų bendradarbiavimą.

„Taivanas turėtų būti laikomas kai kurių aukštųjų technologijų komponentų, kuriuos perkame, tiekėju“, – teigė ministerija.

Plečiasi prekyba maisto produktais

2023 metais numatomas maisto produktų eksporto į Taivaną padidėjimas – pieno produktų, žuvies ir kiaušinių eksporto leidimai patvirtinti lapkričio 7 d.

Valstybinės maisto ir veterinarijos administracijos duomenimis, į Taivaną jau gali eksportuoti viena kiaušinių gamybos įmonė, 10 žuvininkystės ir 12 pieno pramonės įmonių, šiuo metu vyksta paskutiniai derybų dėl jautienos ir jos produktų eksporto patvirtinimo etapai.

Tarnybos duomenimis, svarbiausi į šią Tolimųjų Rytų salą eksportuojami maisto produktai yra lietuviški pieno produktai, kurių eksporto apimtys nuo 186 tonų 2021 metais išaugo iki 443 tonų pernai.

Tuo metu Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pažymėjo, kad 2022 metais žemės ūkio ir maisto produktų eksportas per metus (I–III ketvirčiais) išaugo dvigubai – nuo ​​1,35 mln. iki 2,69 mln. eurų (98,1 proc.).

Ministerija tikisi tolesnio prekybos augimo ir naujais metais. Siekdama tai užtikrinti, Žemės ūkio ir miškų ūkio ministerija pasirašys bendradarbiavimo žemės ūkio srityje memorandumą su Taivanu ir patvirtins eksporto į Taivaną veiksmų planą.

Jis pridūrė: „Kadangi leidimai eksportuoti kiaušinius, pieną ir žuvį į Taivaną buvo gauti tik metų pabaigoje, šių produktų eksporto rezultatus pamatysime tik kitais metais, tačiau neabejojame, kad prekyba žemės ūkio ir maisto produktais produktų augimas ir toliau didės. Įmonės labai susidomėjo ir laukė šių produktų eksporto leidimų“, – Eltai komentavo ŽŪM.

READ  Salonikų kino festivalyje vyksta bendros gamybos projektų forumas

Yi Huang: Lietuva išliks Taivano prioritetu

Tačiau Taivano investicijos nukreiptos į įmones ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse, pirmiausia Čekijoje ir Slovakijoje. Pasak E. Huango, Lietuva kitais metais išliks Taivano prioritetu srityje, į kurią salos valdžia nori pritraukti Taivano investuotojų.

„Norime didinti investicijas į Europą, daugiausia dėmesio skiriant Rytų Europai, todėl, pasinaudodami šiltais tarpusavio santykiais su Lietuva, norime atkreipti mūsų įmonių dėmesį į visą Vidurio Europos regioną Lietuvos vaidmuo šiame procese yra esminis.

Anot jo, Taivanas tikisi Lietuvą paversti savo investicijų centru visame regione.

„Lietuvoje veiklos neribosime, nes investicijos bus ribotos ir nebus tokios strategiškai naudingos kaip visame regione. Mūsų tikslas labai aiškus – Lietuvą paversti atspirties tašku ir centru. Tai yra mūsų strategija ir mūsų misija“, – sakė Taivano atstovas Lietuvoje.

E. Huango teigimu, Taivano investuotojai didžiausią dėmesį skiria Lietuvos aukštųjų technologijų pramonei, pirmiausia lazerių ir biotechnologijų įmonėms, taip pat atsinaujinančios energijos ir farmacijos sektoriams. Jis sakė manantis, kad dvišalė prekyba kitais metais toliau stiprės, nes tai naudinga tiek Taivanui, tiek Lietuvai. .

„Pateiksime jums tai, ko jums reikia, ir pirksime produktus iš Lietuvos, kurie yra populiarūs Taivano rinkose. Mes nenorime sukurti netvarios aplinkos, ir mes norime ilgalaikio išlikimo laukiame, tačiau jau dabar matome trumpalaikį padidėjimą“, – sakė E. Huangas.

Už tai EIM tikisi, kad 2023 metais Lietuvos verslas Taivane padidės. Ministerijos teigimu, Lietuvos įmonės turėtų maksimaliai išnaudoti bendradarbiavimo su Taivanu galimybes mokslo ir technologijų srityje.

„Kartu bus galima sukurti konkurencingus produktus ir parduoti juos pasaulinėse rinkose“, – sako EIM.

„Lietuvos populiarumas Taivane yra didelis, todėl tikimės, kad 2023 metais į Taivano rinką pateks vis daugiau įmonių, tačiau šioje kultūroje, kaip ir kitose Pietryčių Azijos regiono kultūrose, pasitikėjimo kūrimas yra labai svarbus, todėl jis gali užimti rinką. įėjimo laikas“, – tikisi ministerija.

Lukas Jozabaitis (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *