Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymo projektą, kuriuo karinės mobilizacijos amžius sumažinamas dvejiems metams nuo 27 iki 25 metų.

Kijevas patyrė didelių nuostolių mūšio lauke po dvejų metų karo, o Rusija pasinaudojo dideliu darbo jėgos pranašumu.

Šis žingsnis leis Ukrainai pakviesti daugiau žmonių papildyti savo atsargas, sumažėjus savanorių skaičiui.

Ukrainos parlamentas įstatymo projektui pritarė 2023 metų gegužę, tačiau jis neįsigaliojo, nes Zelenskis jo nepasirašė.

Atskiru žingsniu NATO užsienio reikalų ministrai Briuselyje svarstys planus sukurti penkerių metų trukmės 100 mlrd. eurų (86 mlrd. GBP) fondą, kuris teiktų ilgalaikę karinę paramą Ukrainai.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, paklaustas, ar šis skaičius teisingas, sakė, kad dar neapsispręsta dėl sistemos, tačiau NATO sąjungininkai sutiko, kad Ukrainai reikia daugiau pinigų daugelį metų.

Jis pridūrė, kad Rusija „spaudžia“ mūšio lauką Ukrainoje ir bando laimėti karą „laukdama, kol išeisime“.

Kol kas neaišku, kas paskatino prezidentą Zelenskį patvirtinti mobilizacijos amžiaus mažinimo įstatymą, nors anksčiau jis perspėjo dėl planų, galinčių priversti Rusiją pradėti puolimą šių metų pavasarį ar vasarą.

Jo sprendimas gali rodyti Ukrainos pastangas statyti stiprius gynybinius įtvirtinimus ruošiantis Rusijos puolimui.

Ukrainos pajėgos tikėjosi atgauti didelius Rusijos kontroliuojamos teritorijos plotus, taip pat nutraukti Rusijos tiekimo linijas į Krymo pusiasalį.

Tačiau trūkstant oro pranašumo ir susidūrus su didžiule Rusijos gynyba, Kijevo kontrpuolimas įstrigo prasidėjus žiemai ir baiminamasi, kad Rusijos pajėgos gali aplenkti Ukrainą.

Praėjusiais metais Ukrainos generolas Oleksandras Tarnavskis perspėjo, kad pajėgos jau buvo priverstos sumažinti kai kurias karines operacijas dėl sumažėjusios užsienio pagalbos.

Ukraina labai priklauso nuo Vakarų tiekimo, ypač nuo tolimojo nuotolio raketų ir oro gynybos sistemų siuntų. Tačiau milijardai svarų JAV ir ES pagalbos buvo sulaikyti tarp politinių ginčų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad daugiau nei 600 000 jo pajėgų kariauja Ukrainoje, tačiau žuvusiųjų skaičiaus jis neatskleidė.

Gruodį paskelbtoje slaptoje JAV žvalgybos ataskaitoje apskaičiuota, kad nuo karo pradžios žuvo arba buvo sužeista 315 000 Rusijos karių – tai buvo maždaug 90% Rusijos karinio personalo invazijos pradžioje.

Vasarį Zelenskis teigė, kad nuo karo pradžios žuvo 31 tūkst. Ukrainos karių, tačiau JAV pareigūnai apskaičiavo, kad žuvo mažiausiai 70 tūkst. Ukrainos karių, o sužeista net 120 tūkst.