Žinoma, svarbus veiksnys yra darbuotojų skaičius ir jų konkurencingumas. Čia iškyla pirmoji svarbi problema: užimtumo lygis Latvijoje yra 2 procentiniais punktais žemesnis nei Lietuvoje ir 5 procentiniais punktais mažesnis nei Estijoje. Tai savo ruožtu atspindi aukštą nedarbo lygį ir mažą piliečių dalyvavimą darbo rinkoje, taip pat mažą darbingo amžiaus gyventojų dalį.

Darbingo amžiaus (žalia), iki darbingo amžiaus (raudona), po darbingo amžiaus (mėlyna) gyventojų procentas

Centrinės statistikos tarnybos Socialinės statistikos departamento direktorė Baiba Zokola paaiškino, kad „1990-aisiais, 2000-ųjų pradžioje mažėjo gimstamumas, todėl mažiau žmonių sulaukė darbingo amžiaus. priežastis yra imigracija – „Darbingo amžiaus gyventojai daugiausia dalyvauja migracijoje. Tai reiškia ir išvykstamus, ir atvykusius.”

Latvijos valdžios sektoriaus biudžetas pernai siekė 15,7 mlrd. eurų, Estijoje – 14,3 mlrd. eurų, o Lietuvoje – 24,5 mlrd. Tačiau reikia pažymėti, kad Latvijoje gyvena 1,9 mln., Estijoje – 1,3 mln., o Lietuvoje – 2,8 mln. Latvija, turinti mažiau gyventojų nei Lietuvoje, bet daug daugiau nei Estijoje, iš valstybės iždo surenka mažiau nei dvi kaimyninės šalys.

Baltijos šalių bendrieji valstybės biudžetai

Bet čia svarbu pažymėti, kad Vyriausybės bendrasis biudžetas yra vienintelė Europos Sąjungos pataisa. Biudžetas iki šios pataisos vadinamas vieningu valstybės bendruoju biudžetu. Pagal šią priemonę Latvija turi 10,7 milijardo eurų, Lietuva – 15,1 milijardo eurų, o Estija – 13,1 milijardo eurų.

Vieningi Baltijos šalių biudžetai, 2022 m

Latvija, turinti mažiau gyventojų nei Lietuvoje, bet daug daugiau nei Estijoje, iš valstybės iždo surenka mažiau nei dvi kaimyninės šalys. Ši tendencija kartojasi daugelį metų.

„Mūsų ekonomika yra maža, taip pat ir tai, kad mes imame tam tikrą procentą šios ekonomikos arba BVP, kaip mes paprastai sakome, tai yra tai, kas apibūdina ekonomikos dydį, mažą dalį“, – paaiškino Gundaras Beržins, dekanas. Latvijos universiteto Verslo ir ekonomikos fakultetą bei vadovaujantį profesorių ir mokslininką. Ši nedidelė dalis sudaro ir mūsų biudžetą.

„Iš tikrųjų mūsų ekonomikos dydis, palyginti su gyventojų skaičiumi, yra per mažas, kad patenkintų visus poreikius, kuriuos, mūsų nuomone, tokia šalis turėtų tenkinti. Konkrečiai socialinėje srityje, o ir įvairiose valstybėse teikiamose paslaugose”, – sakė jis. Berzinas pasakė. .

„Yra visokių niuansų, susijusių su mokesčių surinkimo procesu, – sakė banko „Luminor“ ekonomistas Petris Strautschas. – Svarbu ne tik mokesčių dydis, bet ir laiko trukmė, vien administracine prasme… Mokesčiai yra viena iš tų sričių, kuriose galite neabejotinai gauti naudos iš procesų supaprastinimo naudojant šiuolaikines technologijas.

Latvijos banko vyriausiasis ekonomistas Paipa Prospardas atkreipė dėmesį į dar vieną aspektą, kurį reikia apsvarstyti. „Viena yra šešėlinės ekonomikos dydis, nes mes tai padarėme Puiki šešėlinė ekonomika, žmonių ar įmonių, iš kurių galime rinkti mokesčius, būrys yra mažesnis. „Jei pas mus yra 10 žmonių, mokančių 1000 eurų atlyginimą, tai Estijoje moka 20 žmonių, taigi vėlgi su tokiu pat atlyginimu, tuo pačiu tarifu Estijos pajamos bus didesnės, nes jų šešėlinė ekonomika paprasčiausiai mažesnė.

Šią temą LTV žinios nagrinės ir būsimose istorijose.