Pastaruoju metu politikos analitikų ir ES pareigūnų dėmesio sulaukė Lietuvos rinkimų kodeksas, ypač 168 straipsnio 3 dalies 2 punktas, numato unikalią rinkimų slenkstį partijoms ir koalicijoms. Sąžiningumas ir ES reglamentai. 2022 m. priimtas įstatymas numato, kad nors atskirų partijų sąrašams reikia bent 5% balsų, kad laimėtų mandatus rinkimuose, koalicijai reikia ne mažiau kaip 7% balsų, todėl kyla diskusijų dėl jų suderinimo su Europos Sąjungos standartais. Tarybos sprendime 2018/994.

ES direktyvos prieš Lietuvos teisę

Ginčo esmė – Lietuvos rinkimų įstatymų derinimas su išsamiomis Europos Sąjungos išleistomis gairėmis. Pagal Tarybos sprendimą 2018/994 valstybėms narėms suteikiama autonomija nustatyti minimalias rinkimų išlygų ribas, kurios neviršija 5 % galiojančių balsų. Šia direktyva siekiama subalansuoti rinkimų efektyvumo poreikį ir įvairių politinių balsų atstovavimą įstatymų leidžiamosiose institucijose. Tačiau Lietuvos taikymas 7 proc. slenksčio koalicijoms kelia klausimų dėl jos suderinamumo su ES principais, ypač politinio pliuralizmo ir vienodo atstovavimo.

Poveikis politinei įvairovei

Didesnio rinkimų slenksčio įvedimas jungtiniams sąrašams ar koalicijoms gali smarkiai paveikti Lietuvos politinį kraštovaizdį, apriboti mažesnių partijų atstovavimą ir keisti koalicijos formavimosi dinamiką. Kritikai teigia, kad tai slopina politinę įvairovę ir naujoves, atgraso nuo koalicijų, kurios dažnai atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant, kad valdyme būtų atstovaujama įvairiems balsams ir interesams, formavimąsi. Tačiau šalininkai mano, kad tokios priemonės yra būtinos siekiant užkirsti kelią susiskaidymui ir užtikrinti politinės sistemos stabilumą, ypač parlamentinėse demokratijose, kur koalicinės vyriausybės yra bendros.

Žvilgsnis į ateitį: ES kontrolė ir nacionalinis suverenitetas

Skirtumas tarp Lietuvos rinkimų slenksčio ir ES gairių sukėlė platesnes diskusijas apie nacionalinio suvereniteto rinkimų klausimais ir bendrų Europos standartų laikymosi pusiausvyrą. Ši situacija pabrėžia įtampą tarp siekio suvienodinti demokratines praktikas visoje ES ir pagarbos atskirų valstybių narių istoriniams, kultūriniams ir politiniams niuansams. Vykstant diskusijoms bus svarbu stebėti Europos Komisijos atsaką į Lietuvos rinkimų įstatymą ir galimas pasekmes būsimai ES rinkimų politikai.

Tęsiant Lietuvos priešrinkiminius debatus, tai primena subtilią pusiausvyrą tarp efektyvaus valdymo užtikrinimo ir politinio pliuralizmo skatinimo. Šio diskurso rezultatai gali turėti ilgalaikių pasekmių ne tik Lietuvai, bet ir visai ES, nes ji sprendžia rinkimų standartų derinimo, gerbiant valstybių narių autonomiją, iššūkį. Ši situacija suteikia galimybę apmąstyti pagrindines demokratinių institucijų vertybes ir priemones, kuriomis jos geriausiai išlaikomos.