Schmitzas pirmą kartą atvyko į Vilnių 2018 m. kaip mainų studentas pagal studijų užsienyje programą. Pradėjęs eiti pareigas, grįžo 2020 m. ir dabar dirba vyresniuoju konsultantu Deloitte bei finansų ir mokesčių teisės dėstytoju Mykolo Romerio universitete, Lietuvoje.
„Kai grįžau čia, pajutau ramų jausmą, kad esu namie“, – sakė jis. „Turėtų būti planas artimiausiai ateičiai.”
Schmitzas buvo vienas iš daugelio Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius išaugs nuo 145 000 2022 metais iki daugiau nei 200 000 2023 metais. Vietinė žiniasklaida.
Liežuvis į skruostą „Vilnius – Europos G taškas“ Kampanija pasaulinėse antraštėse pasiekė 2018 m., o vyriausybės finansuojamos organizacijos, pvz Darbas Lietuvoje Ir Investuoti Lietuvoje – Siekiama pritraukti į šalį kvalifikuotų užsienio darbuotojų ir investicijų.
Rikardas Šmitzas.
Šaltinis: Riccardo Schmitz
Vos 2,8 milijono gyventojų turinčioje Lietuvoje trūksta vietinių talentų, skatinančių augančią šalies technologijų ir finansų industriją.
Jaunus specialistus, tokius kaip Schmitz, vilioja šios karjeros galimybės. Apklausus 1300 šiuo metu Vilniuje studijuojančių užsienio studentų, 42% teigė, kad savo gyvenimą Vilniuje mato po studijų.
Naktinės Vilniaus gatvės.
Craigas Hastingsas | akimirka | Geros nuotraukos
„Pradėjau kaip treneris, vėliau tapau konsultantu, o dabar einu aukštas pareigas“, – sakė M. Schmitzas. „Kadangi čia mažesnė rinka, jums atsiveria daugiau galimybių ir tai padeda augti“.
Vizų apdorojimo laikas sumažėjo nuo aštuonių mėnesių iki vieno mėnesio, o ten dirbantiems emigrantams suteikiama net 3444 eurų (apie 3764 USD) vizito pašalpa. Šaliai reikalingos pramonės šakos. Pagal darbus Lietuvoje atlikta apie 400 mokėjimų.
Indonezijos pilietė Misha Johanna, Lietuvoje.
Šaltinis: Misha Johanna
„Mano įmonė čia skatina visus žmones atostogauti. Tai labai skiriasi nuo darbo kultūros Indonezijoje, iš kurios aš esu kilusi“, – sakė iš Džakartos kilusi Johanna.
Kaip ir Schmitz, ji atvyko į Vilnių mokytis ir buvo pasirinkta dėl noro būti su lietuviu vaikinu, su kuriuo susipažino Balyje.
Indoneziečiai darbe yra labiau atsipalaidavę nei lietuviai, pridūrė Johanna. Tačiau Indonezijoje jis mano, kad darbdaviai rečiau pritaria atostogų atostogoms, o tai reiškia, kad darbuotojai sugalvoja priežastis, dėl kurių dažniausiai šeima turi padengti savo atostogų laiką, sakė jis.
„Aš neprivalau to daryti čia“, – sakė Johanna, dirbanti iš buto Vilniuje rinkodaros duomenų svetainės „Wattagraph“ vadove. Taip jos dienos lieka laisvos Šoninis šurmulys kaip aktorius, Ji pasakė. Johanna pasirodė „Burger King“, pristatymo programėlės „Just Eat“ ir visai neseniai – „Work Lietuvoje“ kampanijoje.
Misha Johanna teigė, kad oro kokybė Vilniuje geresnė nei jos gimtajame Džakartoje, Indonezijoje.
Ale Varanicha | Istock | Geros nuotraukos
„Čia išskirtinai geras oras. Džakartoje išėjus į lauką beveik negalite kvėpuoti”, – sakė Johanna. „Vilniuje taip pat labai patogu vaikščioti, o tai dar vienas dalykas, kurio savo šalyje nelabai galiu padaryti, nes keliai neasfaltuoti pėstiesiems.
Laura Guarino į Vilnių iš Italijos persikėlė 2021 metais pagal studijų užsienyje programą. Jis sakė, kad džiaugiasi galėdamas atsisveikinti su Neapolio eismu ir miniomis, iškeitęs juos į 10 minučių kelio automobiliu iki savo biuro.
„Aš tiesiog įsimylėjau miestą“, – sakė „Deltonica Telematics“ verslo plėtros vadovu dirbantis Guarino.
„Neapolyje labai daug kamščių, visur pastatai ir didelis eismas – tai labai erzina“, – sakė jis.
„Vilniuje gera nuotaika ir labai atsipalaidavęs, todėl nenoriu išvykti“, – sakė jis. – Taip pat mėgstu maudytis ežeruose ir vaikščioti kaime.
Guarino, Schmitz ir Johanna mano, kad pritapti nesunku, nors sako, kad visi mokėsi lietuvių kalbos, nes dauguma vietinių moka anglų kalbą.
Kultūriniu požiūriu jie turėjo prisitaikyti prie santūresnio, struktūriškesnio požiūrio, kuris prieštarauja atviroms, emocingoms ir labiau bendraujančioms Indonezijos, Brazilijos ir Italijos kultūrų savybėms.
Laura Guarino į Vilnių iš Italijos persikėlė 2021 m.
Šaltinis: Laura Guarino
Tačiau Vilnius nėra tas pigus miestas, koks buvo kažkada. Guarino ir Johanna Jie sako, kad nuoma, sąskaitos ir bakalėjos yra ne pigesni nei namuose.
Ilgas, atšiaurias, lietuviškas žiemas išgyvena ir trys užsieniečiai. Johanna perėmė vietinę „eget“ tradiciją – pirties seansą, po kurio eina maudytis lediniame ežere, kurią ji apibūdina kaip „nekūno patirtį“. Tuo tarpu Smitsas ėmėsi žiemos sporto kerlingo, rungtyniavo Lietuvos nacionalinėse pirmenybėse.
Brazilijos suktininkas Ricardo Schmitzas.
Šaltinis: Riccardo Schmitz
Guarino turi būdų susidoroti su žiema, kuri, jo teigimu, bus sunki.
„Turiu išgerti vitamino D ir įsitikinti, kad Kalėdoms grįšiu į Neapolį ir viskas bus gerai“, – sakė jis.
„Aistringas alaus pavyzdys. Nepagydomas alkoholio gėrimas. Bekono geekas. Bendras žiniatinklio narkomanas”.