Vilnius, Lietuva, gegužės 22 d. Vilniuje vyko Azerbaidžano ir Lietuvos verslo forumas, kuriame dalyvavo Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Verslo forume pranešimus skaitė valstybių vadovai.

Prezidento Gitano Nausėdos kalba

– Jo Ekscelencija Azerbaidžano Respublikos Prezidentas.

Gerbiamieji ministrai, verslo bendruomenės nariai, garbingi svečiai, ponios ir ponai.

Džiaugiuosi galėdamas pasveikinti Vilniuje daug Azerbaidžano verslininkų, prie kurių prisijungė ir kolegos iš Lietuvos. Tikiuosi, kad šios dienos diskusija padės mūsų šalims pagilinti esamus santykius ir plėtoti naujas partnerystes.

Šiais metais Lietuva ir Vilnius švenčia 700 metų jubiliejų. Pirmieji mūsų sostinės laikai buvo pažymėti Lietuvos gubernatoriaus Gedimino kvietimais įvairių socialinių ir religinių sluoksnių užsienio lyderiams, pirkliams ir amatininkams. Nuo tada Lietuva žengė ambicingą kelionę, siekdama bendrauti su kitais, pasisemti naujų idėjų ir augti.

Mes, didieji azerbaidžaniečių protėviai, taip pat esame dalis šios istorijos, kurioje Lietuvos pasiuntinius priimame dar XV a. Šiandien galime tikėtis geros dvišalių santykių būklės. Azerbaidžanas yra svarbus Lietuvos partneris ir mes suinteresuoti ieškoti abipusiai naudingų galimybių. Mes matome Azerbaidžaną kaip augančią ekonominę galią, turinčią didžiulį energijos potencialą ir siekiančią diversifikuoti. Įvairūs Azerbaidžano ekonomikos sektoriai, tokie kaip informacinės technologijos, logistika, gamyba, pažangi maisto pramonė, atsinaujinanti energetika, vilioja Lietuvos verslininkus. Tiek galime atnešti prie stalo.

Lietuva praeityje demonstravo gebėjimą greitai prisitaikyti ir išnaudoti naujas aplinkybes savo naudai. Mes pasitikime stipriomis pramonės tradicijomis ir protinga darbo jėga. Mūsų skaitmeninė infrastruktūra yra greita, prieinama ir viena geriausių visoje Europos Sąjungoje.

Per pasaulinį nuosmukį 2020 metais Lietuvai taip pat pavyko išvengti neigiamo BVP pokyčio. Sėkmingos anticiklinės ekonominės politikos patirtis buvo svarbi pamoka, kurią panaudosime kovojant su nauja pasauline suirute. Dabar nesunkiai žiūrime į Europos Sąjungos planus remti pramoninę žaliųjų technologijų gamybą. Naujų galimybių suteiks proveržis neteršiančioje gamyboje. Tai bus naudinga Lietuvos ekonomikai. Neto nulinės ekonomikos plėtra taip pat galėtų suartinti Lietuvos ir Azerbaidžano ekonomiką. Mūsų pasitikėjimą šiandien sustiprina nepaprasta energijos transformacija per pastarąjį dešimtmetį. Tai leido Lietuvai tapti pirmąja Europos šalimi, kuri visiškai sustabdė Rusijos energijos, įskaitant naftą, elektrą ir gamtines dujas, importą. Šiuo metu taikomas ekonominio modeliavimo metodas, pagrįstas žemos fiksuotos kainos energija, gaminama iš sausumos ir jūros atsinaujinančių išteklių. Tai labai padidins mūsų gamybos ir paslaugų sektorių konkurencingumą. Kviečiame Azerbaidžano įmones prisijungti ir gauti naudos.

Džiaugiuosi sužinojęs, kad pirminis ekonomikos susijungimas įvyko praėjusiais metais Baku. Ten man teko garbė atidaryti verslo forumą su Jo Ekscelencija Azerbaidžano Prezidentu. Šiandien tvirtai tikiu, kad mūsų šalys turi būti susietos ne tik ekonomiškai, bet ir mokslo, švietimo, kultūros srityse. Kelias platus ir yra priešais mus. Tegul šis verslo forumas yra dar vienas žingsnis teisinga kryptimi. Už šio verslo forumo organizacinę veiklą dėkoju Lietuvos agentūrai „Litfood“, Lietuvos inovacijų agentūrai, Lietuvos pramonininkų sąjungai, Azerbaidžano Respublikos eksporto ir investicijų skatinimo agentūrai (AZPROMO) ir visiems kitiems. dalyvaujančios institucijos. Linkiu visiems įdomių ir vaisingų diskusijų. Ačiū.

Prezidento Ilhamo Alijevo kalba

– Gerbiamas Prezidente Noceda.

Mielos Ponios ir Ponai.

Visų pirma, dar kartą norėčiau padėkoti ponui Prezidentui už svetingumą.

Labai džiaugiuosi galėdamas sugrįžti į šią gražią šalį ir turėti galimybę su ponu prezidentu plačiau pasikeisti nuomonėmis mūsų dvišaliais ir regioniniais klausimais, taip pat ekonomikos darbotvarke. Tai, kad valstybių vadovai Verslo forume kreipiasi antrą kartą per vienerius metus, rodo, kokią didelę reikšmę teikiame verslo ryšiams tarp mūsų šalių ir verslo sluoksnių.

Manau, kad kartu su prezidentu Nausėda padėjome labai tvirtą bendradarbiavimo pagrindą ir užmezgėme labai aktyvų politinį dialogą. Kaip sakiau, pernai gegužę susitikome Baku, sausį – Davose, o dabar – Vilniuje. Taigi, tai tikrai parodo mūsų bendradarbiavimo dinamiką. Taigi dabar pats laikas verslo bendruomenėms leistis į ilgą vaisingo, abipusiai naudingo bendradarbiavimo kelionę.

Prieš dvi savaites čia, Vilniuje, susirinko Lietuvos ir Azerbaidžano tarpvyriausybinis komitetas, kad aptartų svarbius mūsų ekonomikos darbotvarkės klausimus. Manau, kad Jungtinio ekonomikos komiteto vaidmuo yra koordinuoti verslo bendruomenės pastangas, kad būtų atsižvelgta į galimo bendradarbiavimo svarbą, taip pat sukurti partnerystės pagrindą.

Šiuo atžvilgiu labai svarbu dalytis informacija apie mūsų planus. Esu tikras, kad šios dienos Verslo forumo metu bus daug diskusijų apie tai, kokius projektus planuojama įgyvendinti mūsų dviejose šalyse ir kaip gali dalyvauti abiejų šalių verslo bendruomenė. Šiandien su ponu Prezidente plačiai diskutavome apie galimas bendradarbiavimo sritis, kurias Prezidentė jau minėjo. Manau, kad potencialo tikrai yra, nes investuodami į atsinaujinančius energijos šaltinius einame ta pačia kryptimi. Abi šalys turi didžiulį vėjo potencialą Baltijos ir Kaspijos jūrose. Abi šalys tai įtraukė į mūsų darbotvarkę. Mūsų atveju, nors dėl energetinio saugumo esame saugioje pusėje, norime daugiau gamtinių dujų tiekti eksportui ir panaudoti savo gamtą – vėją ir saulę – elektrai gaminti, ypač atsižvelgiant į tai, kad pernai liepą Europos Komisija ir Azerbaidžanas pasirašė susitarimo memorandumą dėl partnerystės. Energetikos strategija. Remiantis šiuo memorandumu, iki 2027 m. planuojame du kartus padidinti gamtinių dujų tiekimą Europai. 2021 m. gamtinių dujų tiekimas Europai siekė 8 milijardus kubinių metrų, šiemet pasieks 12 milijardų kubinių metrų, o iki 2027 m. jis sieks 20 milijardų kubinių metrų. Manau, kad tai yra minimumas, nes potencialo yra. Gamtinių dujų daugiau gaminame iš esamų telkinių. Netrukus paskelbsime svarbią produkciją iš vienos iš pagrindinių Kaspijos jūros telkinių. Investicijos į atsinaujinančius energijos šaltinius taip pat leis tiekti gamtines dujas eksportui.

Todėl šiandien Azerbaidžanas, kaip patikimas tiekėjas Europai, eksportuoja naftą, gamtines dujas ir elektrą. Planuojame eksportuoti vandenilį, įskaitant žaliąjį vandenilį. Visa tai yra bendros strateginės mūsų bendradarbiavimo su Europos Sąjunga dalis ir esame dėkingi mūsų draugams ir partneriams lietuviams už nuolatinę paramą Azerbaidžanui ir Europos Komisijos pastangas suartėti.

Kita svarbi sritis, į kurią, manau, turėtų atsižvelgti verslo bendruomenė, yra didelis logistikos, susisiekimo ir transporto potencialas. Mes žiūrime į transporto sektorių ne tik kaip į pajamų iš transporto šaltinį, bet ir kaip į galimybę SVV įmonėms įsitvirtinti gamybos, verslo ir paslaugų keliuose.

Šiandien Lietuva ir Azerbaidžanas yra svarbūs transporto centrai mūsų regione. Taigi turime užmegzti ryšį tarp Kaspijos ir Baltijos jūros regionų ir tai įmanoma. Nes jei pažiūrėtume į Europos energetikos žemėlapį, tai jis smarkiai pasikeitė dėl Azerbaidžano iniciatyvų. Naftotiekiai ir dujotiekiai sukuria visiškai naują situaciją. Tas pats ir su transportu. Užmezgėme naujus santykius su kaimynais ir partneriais. Daug investuojame į Baku jūrų uosto infrastruktūrą. Investuojame į daugiau laivų, kurie galės gabenti daugiau krovinių per Kaspijos jūrą, statybą. Todėl manau, kad verslo bendruomenėms tinkamas metas įvertinti šią galimybę ir nedelsti, nes šios milžiniškos susisiekimo galimybės, ypač dabartinėje geopolitinėje situacijoje, tikrai sukurs pridėtinę vertę.

Taip pat noriu informuoti mūsų draugus lietuvius, kad Azerbaidžano ekonomika yra stabili, investicijos draugiškos ir priklausomos nuo gamtos išteklių, tačiau tuo pačiu dabar pagrindinis tikslas yra diversifikacija. Tikiu, kad mums pavyks labai diversifikuoti savo ekonomiką ir sumažinti priklausomybę nuo energetikos sektorių. Tačiau energetikos sektorius ir toliau vaidins svarbų vaidmenį užtikrinant mūsų energetinį saugumą ir Europos energetinį saugumą.

Mūsų ekonominius rezultatus atspindi kai kurie statistiniai duomenys. Norint pritraukti į Azerbaidžaną daugiau Lietuvos įmonių, noriu pasakyti, kad mūsų užsienio skola yra labai maža, ji nesiekia 10% mūsų BVP. Turime stabilią nacionalinę valiutą ir esu tikras, kad ji išliks stabili, nes turime tarptautinės prekybos perteklių, didelį perteklių. Kietosios valiutos atsargos, kurias sukaupėme vyriausybės naftos fonde ir centrinio banko rezervuose, yra dešimt kartų didesnės už mūsų išorės skolą. Taigi mūsų ekonomikos stabilumas yra svarbus regioninio ekonominio bendradarbiavimo ir investicinio klimato veiksnys, nes geras investicinis klimatas nėra sukurtas tik turint gerą teisės aktą. nepakankamai. Svarbu turėti geras darbo galimybes, labai dinamišką vietinę rinką ir prieigą prie kaimyninės rinkos. Todėl Azerbaidžano rinka auga ir gyventojų daugėja. Suteikiama galimybė patekti į dideles Centrinės Azijos rinkas. Taip pat sukūrus stiprų ryšį su regionu, kuriame yra tavo šalis, tikrai atsiras papildomų galimybių.

Taigi esu tikras, kad šis susitikimas duos gerų rezultatų. Kaip šiandien buvo sakyta, buvo pasirašyti keli dokumentai. Tikimės, kad visi jie leis pasiekti gerų rezultatų, o tai rodo tokio pobūdžio susibūrimų efektyvumą. Taip pat, pasinaudodamas proga, norėčiau pakviesti mūsų draugus iš Lietuvos verslo bendruomenės atvykti į Azerbaidžaną ir tęsti mūsų dialogą.

Labai ačiū.

Verslo forume kalba Lietuvos ūkio ir inovacijų ministras Aušrinė Armonaitė Jis teigė, kad Azerbaidžanas yra svarbus Lietuvos partneris Pietų Kaukazo regione. Ministras pabrėžė, kad Lietuva yra suinteresuota ir toliau plėtoti abiejų šalių santykius. Nurodydamas, kad abiejų šalių tarpusavio prekybos apimtys yra daugialypės, Oshrin Armunait pabrėžė, kad Lietuva yra suinteresuota skatinti abipuses tiesiogines užsienio investicijas. Lietuvos ministras pabrėžė, kad yra puikių galimybių plėsti abiejų šalių bendradarbiavimo projektus, ir teigė, kad yra suinteresuotos su Azerbaidžanu dalytis geriausia patirtimi, specializuotomis žiniomis ir sėkmės istorijomis.

Azerbaidžano ekonomikos ministras Mikaelis Japarovas Jis atkreipė dėmesį, kad yra mechanizmas, skirtas apsaugoti investicijas ir išvengti dvigubo apmokestinimo tarp dviejų šalių, ir pridūrė, kad tai sustiprina investuotojų aktyvumą. Kalbėdamas apie Azerbaidžano ekonomikos diversifikavimą, Mikailas Japarovas teigė, kad per pastaruosius ketverius metus šalies ne naftos ir dujų eksportas išaugo dvigubai. Kalbėdamas apie alternatyvius energijos šaltinius, ministras pabrėžė, kad perėjimas prie šių energijos šaltinių padarė didelę teigiamą įtaką Azerbaidžano ekonomikai.

Verslo forumas suburia apie 80 įmonių iš dviejų šalių, veikiančių įvairiuose ūkio sektoriuose.