Pernai per Latviją į Latviją buvo gabenamas rekordinis dujų kiekis

Juditos Grigilits (V) nuotr.

Pernai 8 teravatvalandėmis (TWh) gamtinių dujų į Lietuvą ir Latviją buvo išsiųsta 33% daugiau nei 2019 m. Tai didžiausios į Latviją eksportuojamos dujos šalies istorijoje.

„Amber Grid“ praneša, kad tam įtakos gali turėti nuo 2020 metų pradžios veikianti dujų mainų jungtis tarp Estijos ir Suomijos, o dalis dujų saugoma „Inugalnio“ dujų saugykloje Latvijoje.

2020 m. „Amber Grid“ vartotojams Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje išleido 33 TWh dujų, išskyrus K க nigsberg regioną, kuris yra 12% didesnis nei 2019 m. (29,5 TWh). Karališkasis rajonas gabeno 24,9 TWh dujų, 4,2% mažiau (26 TWh).

Iš viso pernai Lietuvos dujotiekiu buvo transportuota 58 TWh dujų, tai yra 4,5% daugiau nei 2019 metais (55,5 TWh).

Nemunas Pignius, „Amunas Grid“ generalinis direktorius, teigė, kad išskirtinius dujų biržos rezultatus daugiausia lėmė labai palankios dujų kainos ir ypač konkurencingos SGD kainos, dujų vartojimo padidėjimas Lietuvoje dėl gabenimo į Baltijos šalis ir Suomiją bei didesnė elektros energijos gamyba.

Pasak jo, bendrovė tikisi, kad teigiamos rinkos tendencijos išliks. Taip pat iki šių metų pabaigos bus baigta statyti dujotiekis su Lenkija.

Operatorius atkreipia dėmesį, kad dėl gerų suskystintų gamtinių dujų (SGD) kainų per praėjusius metus per „Klipta“ SGD terminalą buvo gabenama daugiau dujų – 65% (21,9 TWh) visų dujų, tiekiamų į ES rinką per Lietuvą. 2018 m. Rodiklis siekė 35 proc.

Pernai dujų suvartojimas Lietuvoje toliau augo – 25,1 TWh arba 7% didesnis nei 2019 m.

Ataskaitoje sakoma, kad šalis suvartojo didžiausią dujų kiekį per pastaruosius penkerius metus dėl pakartotinio dujų naudojimo Lietuvos elektros gamybos sektoriuje dėl palankių kainų pasaulio rinkose.

READ  Pirmoji Lietuvos ponia dėkoja Belgijos karalienei Olenai Zelenskai už rūpinimąsi ukrainiečiais

Be UAP „BNS“ leidimo draudžiama dauginti BNS pranešimus žiniasklaidoje ir interneto svetainėse.

Gaukite nemokamą INDUSTRY savaitę savo el. Laiške:

Reithi Komandar

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *