(Bloomberg) – Baltijos jūroje esančių elektros tinklų operatoriai stengiasi sustiprinti povandeninių kabelių ir kitos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą po įtariamo sabotažo dujotiekyje tarp Suomijos ir Estijos praėjusį savaitgalį.

Vyriausybės pareigūnai Lietuvoje įsakė daugiau karinių jūrų pajėgų patrulių jos teritoriniuose vandenyse, kad apsaugotų elektros kabelį su Švedija ir šalies suskystintų gamtinių dujų terminalą. Suomijoje tinklo vadovas sugriežtino ryšius su kitomis atitinkamomis institucijomis, kurios gina tautą. Toliau Norvegijos policija taip pat sustiprino kai kurių energetikos objektų saugumą.

Baltijos jūros dugną kertantys elektros kabeliai yra gyvybiškai svarbūs norint išlaikyti 1,3 trilijono eurų vertės Europos energijos rinkos aktyvumą. Jis jungia Švedijos, Suomijos ir Baltijos šalių, Lenkijos ir Vokietijos rinkas. Dauguma jų buvo pastatyti per pastaruosius du dešimtmečius ir yra pagaminti iš vario arba aliuminio bei aptraukti storu plastiku arba plienu.

Nors kabeliai padeda apsaugoti vartotojus nuo kylančių kainų, nes leidžia elektrai tekėti iš pigesnių vietovių į brangesnes, Europos elektros energijos sistemos pažeidžiamumas išryškėjo beveik prieš metus – sprogimai „Nord Stream“ dujotiekiuose. Nuo tada tinklo operatoriai stengėsi sustiprinti savo infrastruktūrą ir užtikrinti, kad visos sistemos būtų tvirtesnės.

Paskutinis incidentas užfiksuotas anksti sekmadienį, kai po nuotėkio buvo uždarytas dujotiekis Suomijos įlankoje. Suomijos tyrėjai teigia, kad aljansą greičiausiai sugriovė tyčinis jėgos veiksmas, o ne sprogimas, o NATO įsipareigojo reaguoti savo naujausios narės vardu, jei bus įrodyta, kad žala buvo tyčinė.

„Reaguodama į incidentą Suomijoje, „Litgrid“ padidino budrumą strateginės reikšmės objektuose“, – rašoma Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės el. Tinklo operatorius Suomijoje teigė sugriežtinęs bendradarbiavimą su valdžios institucijomis.

Tuo pačiu metu ne visada įmanoma apsaugoti šimtus kilometrų besitęsiančią povandeninę infrastruktūrą. Nuo praėjusių metų „Nord Stream“ atakų Švedijos „Svenska Kraftnat AB“ stengėsi pagreitinti remonto darbus, nes kyla daugiau nelaimingų atsitikimų.

„Veiksmai Suomijoje tai tik pabrėžia. „Po Nord Stream ypač daug dėmesio skyrėme tam, kaip kuo greičiau atlikti povandeninių kabelių remontą“, – interviu sakė vyriausiasis saugumo pareigūnas Erikas Nordmannas. „Labai sunku apsaugoti infrastruktūrą, nes ji apima didelius plotus tarptautiniuose vandenyse.

Lietuvos energetikos ministras Dainius Krėvis tam pritaria ir trečiadienį paragino sutelkti dėmesį į šios povandeninės infrastruktūros gynybos stiprinimo priemones, ypač atviruose vandenyse.

„Nuolat gauname informaciją apie Rusijos laivus, tariamai mokslinius laivus, klajojančius po energetikos infrastruktūrą Baltijos ir Šiaurės jūroje“, – po susitikimo, skirto strateginių objektų saugumui, sakė A. Krevis. Jis pridūrė: „Tiek NATO valstybės narės, tiek Europos Sąjunga seka ir stebi šį reikalą. Tačiau, kaip parodė pastarasis incidentas, ne visada įmanoma užkirsti kelią šioms avarijoms.