Neseniai atliktas Lietuvos ir Austrijos mokslininkų tyrimas atskleidė, kad daugiausiai aplinkosaugos požiūrio ir elgesio tyrimų atliekama iš JAV ir kitų angliškai kalbančių šalių. Taigi, visuotinis teorijų, naudojamų kuriant aplinkos politiką, pritaikomumas tampa diskusijų objektu.

Aplinkos sociologijos mokslo kryptis žengia į septintą dešimtmetį. Aštuntajame dešimtmetyje socialiniai mokslai matė perėjimą prie naujos ekologinės paradigmos, kurioje žmonės ir visuomenė laikomi tarpusavyje susiję ir priklauso didesnei natūraliai ekosistemai. Tada buvo paskelbti pirmieji moksliniai straipsniai apie požiūrį į aplinką ir elgesį.

„Nuo praėjusio amžiaus pabaigos pasaulinės aplinkos problemos tampa vis aktualesnės. Aplinkosaugininkai perspėjo apie ozono sluoksnio nykimą, visuotinį atšilimą, visuotinį atšilimą ir klimato kaitą. Šiandien, Jungtinių Tautų teigimu, gyvename planetoje. aplinkos krizę, įskaitant klimato kaitą, biologinės įvairovės nykimą, taršą ir žemės degradaciją. Natūralu, kad visuomenės rūpestis aplinka augo kartu su didėjančiu mokslinių duomenų kiekiu“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Odroni Telesiani.

Anot jos, politikos formuotojai visame pasaulyje, kurdami politiką, galinčią paskatinti žaliąją visuomenės transformaciją, t.

Elgesio pokyčiai: vienas iš būdų sušvelninti klimato krizės padarinius

Telešienė sako, kad sisteminga literatūra apžvalga Paskelbta m Sociologijos ribos Tema Aplinkosaugos požiūris ir elgesys, kurią įgyvendinau kartu su profesoriumi Markusu Hadleriu iš Graco universiteto (Austrija), buvo siekiama išryškinti aplinkos socialinių mokslų kraštovaizdį.

Tyrimas atskleidė, kad nuo 2000 metų nuolat daugėja publikacijų ir temų, susijusių su aplinkos požiūriu ir elgesiu. Mokslininkai mano, kad tai rodo, kad aplinkos sociologija tapo nusistovėjusia studijų sritimi.

„Moksliniai tyrimai darosi vis konkretesni ir atkreipia dėmesį į detales. Kita medalio pusė yra ta, kad apžvalga gali pasimesti ir mums reikia žmonių, kurie stebėtų didesnį vaizdą. Galbūt todėl daugėja tarpdisciplininių tyrimų ir daugiau reikia“, – sako Hadleris.

Telešienė priduria, kad aplinkosaugos nuostatos ir elgesys yra labai plati sritis, apimanti individualias praktikas ir pasirinkimus, tokius kaip atliekų rūšiavimas, energijos naudojimas ir maisto vartojimas, aplinkosaugos aktyvumas ir kiti aspektai. Tai reiškia, kad sociologijos ir kitų mokslų – ekonomikos, energetikos ar maisto mokslo – sankirtose atsiveria naujos tyrimų sritys.

Ji atkreipia dėmesį, kad aplinkosaugininkai jau seniai sutarė, kad klimato krizės pasekmes sumažinti galima dviem būdais: technologinėmis naujovėmis ir elgesio keitimu. Kaip galime pakeisti žmonių elgesį: energijos gavimo ir naudojimo būdus, mitybos įpročius ir aprūpinimą maistu bei medžiagų ir daiktų naudojimą?

„Mes, mokslininkai, susiduriame su didžiuliu suinteresuotųjų šalių tyrimų poreikiu. Mūsų prašoma patarti kuriant politikos dokumentus, planuojant ekonomines priemones norimiems elgesio pokyčiams pasiekti. Šis tyrimas padėjo susidaryti išsamesnį tyrimų vaizdą, kuris gali gali būti naudojamas rekomendacijoms politikos formuotojams gauti.

Mokslines idėjas ir teorijas įtakoja angliškai kalbantis pasaulis

Įspūdingiausias tyrimo rezultatas buvo geografinis disbalansas, nes empiriniai požiūrio į aplinką ir elgesio tyrimai pirmiausia buvo atlikti Jungtinėse Valstijose. Pasak Telesini, tai iš dalies natūralu, nes prieš pusę amžiaus JAV gimė galingiausias aplinkosaugos aktyvizmas ir aplinkosaugos socialinių mokslų judėjimai. Tačiau tai taip pat reiškia, kad teorijos, kuriomis socialiniai mokslininkai grindžia savo rekomendacijas įvairiose pasaulio vietose, yra patvirtinamos tyrimų rezultatais nedaugelyje angliškai kalbančių šalių.

„Pavyzdžiui, aplinkos sociologijoje labai populiari teorija, kad vertybės įtakoja nuostatas, nuostatos įtakoja ketinimus, o ketinimai tampa elgesiu. Ši teorija daugiausiai remiasi JAV ir iš dalies Jungtinės Karalystės bei Kanados tyrimais. . Tai tik keletas šalių, ir nors galėtume manyti, kad panašūs modeliai turi vyrauti kitų pasaulio šalių visuomenėse, nežinome, ar tas pats pasakytina apie Azijos, Afrikos ar Lotynų Amerikos žmones, “, – sako Telecini.

Ji priduria, kad Lietuvos visuomenėje negalioja kita populiari teorija, teigianti, kad yra tiesioginis ryšys tarp žinių apie aplinkosaugos problemas kiekio ir aplinkai draugiško elgesio.

„Kiekviena visuomenė turi skirtingą socialinę ir kultūrinę struktūrą, todėl mums reikia daugiau žinių iš skirtingų pasaulio vietų ir regionų“, – sako Tilesianas, kartu su kolegomis iš KTU Pilietinės visuomenės ir tvarumo tyrimų grupės atlikęs tyrimą. apie Lietuvos aplinkosaugos nuostatas ir elgesį nuo 2010 m.

Hadleris atkreipia dėmesį į kitą problemą, susijusią su tuo, kas buvo aptarta aukščiau, ty tai, kad labiausiai cituojami mokslo žurnalai yra leidžiami anglų kalba ir dažnai Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kitų šalių, ypač ne anglakalbių, mokslininkai susiduria su problema, kad jie turi informuoti vietos suinteresuotąsias šalis ir visuomenę savo gimtąja kalba, o moksliniai darbai geriau įskaitomi, kai parašyti anglų kalba.

„Sunku daryti abu tuo pačiu metu, – sako Graco universiteto Austrijoje mokslininkas. – Dėl to mokslines idėjas ir teorijas labiau veikia angliškai kalbantis pasaulis.

Psichologinės priežastys gali paaiškinti tik 30% elgesio

Tyrimas taip pat atskleidė, kad aplinkos elgesys ir požiūris dažnai paaiškinami psichologiniais kintamaisiais, tokiais kaip vertybės, įsitikinimai ir nuostatos. Visuomenės ar individo įsitikinimų sistemos keitimas yra labai ilgas procesas, apimantis komunikaciją per žiniasklaidą ir švietimą. Tačiau, pasak Telešienės, psichologiniai kintamieji gali paaiškinti tik apie 30 proc.

„Psichologija pagrįsti paaiškinimai ignoruoja tai, kas vadinama socialiniu įterpimu, t. y. kontekstu, kuriame vyksta elgesys. Asmuo gali turėti labai palankų aplinkosaugą, bet jei nėra infrastruktūros, pavyzdžiui, kur išmesti išrūšiuotas atliekas, „Požiūris nevirs elgesiu“, – sako Telešienė.

Jame primenamas 2016 metais įsigaliojusios užstato sistemos precedentas Lietuvoje. Antraisiais jos įgyvendinimo metais gėrimų taros surinkimo rodiklis siekė 90 proc. ir viršijo visus lūkesčius. Telešienės teigimu, šiuo atveju ekonominis motyvas (už grąžintą konteinerį gauti 0,1 euro) pasitarnauja kaip skatinimas tausoti aplinką.

„Kontekstas gali būti labai galingas motyvatorius imtis aplinkai nekenksmingo elgesio be jokios psichologinės intervencijos ar pakeitimų individo įsitikinimų sistemoje“, – sako Telecini.

Daugiau nei dešimtmetį vietines aplinkosaugos nuostatas ir elgesį tyrinėjantis mokslininkas sako, kad susirūpinimas aplinkosauga Lietuvos visuomenėje auga. Tačiau jos negalima lyginti su, pavyzdžiui, Skandinavijos visuomenėmis, kur pasaulinė klimato krizė jau keletą metų įvardijama kaip vienas iš trijų didžiausių visuomenės rūpesčių. Lietuvoje pasaulinė klimato krizė įvardijama tarp pagrindinių rūpesčių tik tada, kai žmonių konkrečiai klausiama apie aplinkosaugos problemas. KTU sociologo teigimu, tai rodo Lietuvos visuomenės poslinkį aplinkosauginio sąmoningumo didinimo link.

Politikai kreipiasi patarimo į mokslininkus

Mokslininkai mano, kad moksliniai, politiniai, žiniasklaidos ir viešieji diskursai yra tarpusavyje susiję. Nors šis konkretus tyrimas gali būti netiesiogiai taikomas kuriant politikos priemones, nes darbe pagrindinis dėmesys skiriamas teorijos plėtrai ir tam, kas buvo pabrėžta laikui bėgant, kai kurie aspektai greičiausiai bus netiesioginiai.

„Kaip teorijos vis daugiau dėmesio skiria individualiems paaiškinimams, priemonės taip pat gali būti labiau sutelktos į asmenis, o visuomenės struktūros ir dinamika yra nepastebima“, – sako Hadleris.

Telešienė mano, kad dažniausiai problemą kelia mokslininkai. Tik vėliau tai tapo žiniasklaidos ir viešojo diskurso tema. Kita vertus, mokslininkų taip pat prašoma nustatyti esamas problemas ir pateikti rekomendacijas, kurios savo ruožtu paskatins tolesnius tyrimus.

„Dirbame su Lietuvos Aplinkos ministerija, pasitelkdami savo tyrimus diskusijų pagrindu. Mūsų mokslininkai taip pat buvo paprašyti padėti sukurti komunikacijos strategiją, susijusią su aplinkos apsauga. Šios strategijos tikslas – pakeisti aplinkosauginį požiūrį ir elgesį su aplinka. gyventojų.KTU: „Lietuvos visuomenė. Žinoma, viena strategija nepakeis, bet džiaugiuosi, kad galėjome prisidėti savo žiniomis ir tyrimų duomenimis“.

Nors šis bendradarbiavimas su vietos valdžios institucijomis reikalauja vietos žinių, vietos tyrimais reikia dalytis tarptautiniu mastu. Hadleris, Tarptautinės socialinių tyrimų programos narys, mano, kad duomenys renkami skirtingose ​​šalyse. Problema yra tyrimo matomumas.

„Europoje turime CESSDA – dešimčių tūkstančių Europos tyrimų ir duomenų rinkinių, kuriuos saugo mūsų teikėjai, archyvą, – sako Hadleris. – Vietos mokslininkai turi užtikrinti, kad jų duomenys būtų matomi šiame archyvų konsorciume.

Mokslininkai mano, kad jų tyrimas yra svarbus bandymas apibendrinti žinias apie aplinkosaugos požiūrio ir elgesio tyrimus, kurie turėtų patraukti mokslo bendruomenės dėmesį.