Lietuva ES biudžeto peržiūroje ragina Ukrainai skirti daugiau pinigų

Parašė Jan Strupczewski

SANTIAGO DE COMOSTELLA, Ispanija (Reuters) – Europos Sąjunga turėtų skirti daugiau pinigų Ukrainai paremti savo peržiūrėtame ilgalaikiame biudžete ir padidinti lėšas ES kariniams veiksmams, šeštadienį pareiškė Lietuvos finansų ministras Gintari Skisti.

Peržiūrėdama 2021–2027 m. ES biudžetą, Europos Komisija birželį pasiūlė 50 mlrd. eurų dotacijų ir paskolų Ukrainai, kad Kijevas, kovodamas su Rusijos agresija, būtų finansuojamas.

Šiais metais ES sumokės Ukrainai 18 milijardų eurų labai lengvatinių paskolų, tačiau jei išliks siūloma bendra 50 milijardų eurų, Ukraina laikotarpiu nuo 2024 iki 2027 metų kasmet gaus tik 12,5 milijardo eurų.

„Jei pasiūlyme esančią eurų sumą padalinsite iš ketverių metų, suma bus mažesnė nei šiemet. Taigi mūsų pasiūlymas yra toks, kad galbūt galime gauti tokį pat lygį, koks buvo 2023 metais”, – „Reuters” sakė Skestas. „Jei turėtume tokį patį lygį kaip 2023 m., tai būtų 72 mlrd.

Ji teigė, kad peržiūrint ES biudžetą taip pat reikėtų pridėti pinigų kariniam mobilumui – keliams, uostams, tiltams ir oro uostams, leidžiantiems greitai judėti ginkluotosioms pajėgoms – nes iš pradžių šiam tikslui skirtų 1,7 mlrd.

„Matome, kad karinio mobilumo infrastruktūros poreikis didėja. Vien Lietuvai jis viršija milijardą eurų”, – sakė ji.

ES vyriausybės siekia susitarti dėl peržiūrėto 2021–2027 m. biudžeto iki 2023 m. pabaigos, tačiau derybos yra sunkios, nes Komisija taip pat paprašė papildomų 15 milijardų eurų migracijos problemoms spręsti ir daugiau pinigų bendrai didėjančioms ES skolinimosi išlaidoms padengti. . Skola su didelėmis palūkanomis.

Siekdama padengti kai kurias išlaidas, ES vykdomoji valdžia nori, kad vyriausybės skirtų ES naujus specialius pajamų iš prekybos CO2 emisijomis srautus ir 0,5 % ES virtualios įmonių pelno bazės, remiantis Eurostato skaičiavimais.

READ  Lietuvos įmonės į Rusiją eksportavo karinių prekių už 130 mln

Skisti teigė, kad Lietuva nepritarė ir dėl to, kad vyriausybė jau panaudojo pajamas iš apyvartinių taršos leidimų, kad investuotų į ekonomikos perėjimą nuo iškastinio kuro, o įmonių pinigai jau eina į ES biudžetą per nacionalinį įnašą, pagrįstą bendromis nacionalinėmis pajamomis. (Reportažas Jan Stropczewski; Redagavo Jason Neely)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *