Karesas, Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius ir Lietuvos prezidentas Gitanas Našěda susitikime su Guterresu kalbėjosi apie Rusijos agresijos karo Ukrainoje įtaką pasaulio aprūpinimo maistu saugumui, taip pat aptarė Ukrainos grūdų eksporto galimybes, teigiama pranešime spaudai.

Jis pridūrė: „Turime rasti sprendimus Rusijos karo sukeltoms problemoms ir padėti Ukrainai rasti būdų eksportuoti savo grūdus, o ne švelninti Rusijai, kaip šaliai agresorei, taikytas sankcijas ar leisti jai elgtis nevaldomai ir diktuoti savo sąlygas juodiesiems. Jūra“. Prezidentas pasakė.

Jis taip pat pabrėžė būtinybę išlaikyti Ukrainai atvirą humanitarinį koridorių prie Juodosios jūros ir jį plėsti, kur tik įmanoma, ir pridūrė, kad Europos Sąjungoje reikia ieškoti sprendimų, kaip išlaikyti alternatyvius kanalus Ukrainos grūdų eksportui.

Jis pabrėžė, kad „Juodoji jūra nėra Rusijos teritorinė jūra“. Jis pridūrė: „Šiuo metu jūs ten elgiatės kaip piratai, ribojate humanitarinius krovinius gabenančių laivų judėjimo laisvę ir tai darydami pažeidžiate tarptautines taisykles, įskaitant laivybos laisvės taisykles“.

Apibendrindamas susitikimą su JT Generaliniu Sekretoriumi, Karisas pažymėjo, kad dėl pasaulinės maisto krizės kalta vienareikšmiškai Rusija.

Jis perspėjo: „Jei nėra karo, nėra ir krizės, o tęsdama agresiją, bombarduodama Ukrainos uostus ir vogdama bei naikindama Ukrainos grūdus, Rusija kelia pavojų milijonų žmonių gyvybėms“. Jis pridūrė: „Sprendimas, į kurį Jungtinės Tautos turėtų sutelkti dėmesį, yra šio karo pabaiga, gerbiant Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą bei prezidento Zelenskio pasiūlytą taikos planą“.

Keturi lyderiai taip pat aptarė ES valstybių narių bendradarbiavimą siekiant išlaikyti atvirus grūdų transportavimo kanalus, įskaitant galimybę panaudoti Baltijos šalių uostus Ukrainos grūdų eksporto didinimui.

Estijos valstybės vadovas pabrėžė, kad svarbu skelbti griežtas žinutes, smerkiančias Rusijos karą, ir pabrėžė, kaip svarbu, kad Jungtinės Tautos tirtų, kaip bepiločiai orlaiviai buvo gaminami Irane, kuriam priklauso JT saugumas. Rusija naudojasi Tarybos sankcijomis, kad atakuotų Ukrainos miestus ir jų gyventojus.

Jis taip pat pažymėjo, kad vienas iš Estijos tikslų JT Generalinėje Asamblėjoje yra supažindinti žmones visame pasaulyje apie priverstinį ukrainiečių vaikų trėmimą į Rusiją ir Baltarusiją.

„Privalome panaudoti visas turimas priemones, kad tai užbaigtume ir grąžintume šiuos vaikus Ukrainai“, – pabrėžė jis. „Su šiais trėmimais susiję klausimai turi išlikti tarptautinio dėmesio centre.

Nuo 1990-ųjų spartaus Baltijos šalių augimo priežastis yra tvirti santykiai su JAV

Šią savaitę Niujorke vykusiame JAV ir Baltijos šalių strateginių investicijų viršūnių susitikime kalbėdami Karis, Rinkevičius ir Nausida paragino Amerikos verslo lyderius investuoti Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

„Estija yra viena laisviausių pasaulio šalių ir joje labai lengva užsiimti verslu, tai įrodo sėkmingų, sparčiai augančių įmonių skaičius“, – pažymėjo Karis. „Skaičiuojant vienam gyventojui, turime daugiau nei 1 milijardą dolerių vertės startuolių nei bet kur kitur pasaulyje.

Estijos valstybės vadovas apibūdino tris Baltijos valstybes kaip patikimas Europos Sąjungos valstybes nares, kurios, be aukšto skaitmenizacijos ir skaidrumo, turi didelę ekonominę laisvę ir aiškias mokesčių sistemas.

Jis taip pat pabrėžė, kad Amerikos investicijos yra saugomos NATO teritorijoje.

Paklaustas, kodėl įmonės investuoja į Baltijos regioną, Karis atkreipė dėmesį į neseną regiono istoriją.

„Dešimtojo dešimtmečio pradžioje pradėjome rinkos ekonomikos reformas, o nuo to laiko spartus mūsų augimas ir pragyvenimo lygio kilimas daugiausia nulėmė stiprūs santykiai su Šiaurės šalimis ir JAV“, – sakė jis.

Jis pridūrė: „Prieš beveik 20 metų įstojome į Europos Sąjungą ir NATO, o savo ekonomiką kūrėme remdamiesi ekonominėmis laisvėmis“.

Estijos prezidentas taip pat pabrėžė internacionalizacijos ir tarpvalstybinių investicijų vaidmenį.

„Sėkmingos įmonės turi mąstyti ir veikti pasauliniu lygiu“, – pabrėžė jis. „Kito būdo verslui tiesiog nėra.

—

Sekite ERR naujienas Facebook Ir Twitter Ir niekada nepraleiskite atnaujinimo!