Lietuvos ambasadorius Dainius Junevičius savo paskutiniame viešame užsiėmime Pietų Afrikoje daugiausia dėmesio skyrė niokojančiam ir negrįžtamam Lietuvos žydų naikymui Holokausto metu, ypač kažkada buvusioje žydų gyvenimo centru – Vilniuje, lietuviškai Vilniuje, vadinamame „Jeruzale. “ iš šiaurės“.

Jis kalbėjo parodos atidaryme Chayla Rosenthal – Vilniaus geto teatro stebuklai Keiptaune sekmadienį, birželio 18 d., praėjus beveik 80 metų po to, kai naciai likvidavo getą.

Kaip sakė neseniai miręs žymus Lietuvos žydų rašytojas Grigorijus Kanovičius, „Tik atgaila, tiesa ir drąsa ją išpažinti gali atgaivinti ir sustiprinti lietuvių ir žydų tautų santykius“. „Visiškai palaikau šiuos žodžius“.

Tarp holokaustą išgyvenusių lietuvių, atvykusių į Pietų Afriką, buvo ir nepaprastoji Chaila Rosenthal. Ji padarė puikią tarptautinę karjerą jidiš teatre su daugybe scenos ir ekrano žvaigždžių. Ji apsigyveno Keiptaune, kur su vyru Xavieru Piatka susilaukė dviejų dukterų Navos ir Zolos, kurios tęsė savo tėvų palikimą.

Parodoje tyrinėjamas Chailos gyvenimas prieš karą ir nepaprastas pasakojimas apie išlikimą ir pasipriešinimą per jos muziką bei jos brolio kompozitoriaus Leibo Rosenthal, kuris buvo žiauriai nužudytas likus kelioms dienoms iki išlaisvinimo, muzika.

Ambasadorius sakė: „Mes sveikiname žydų kultūros sugrįžimą iš praeities į dabartį, kad ir kur tai būtų“. „Tikiuosi, kad Lietuvos publika kada nors pamatys šią parodą. Ji kalba apie žmogaus stiprybę mirties ir neapsakomos neteisybės akivaizdoje. [and] atskleisti [Chayela’s] Gebėjimas išlikti žmogumi sunkiausiomis akimirkomis.

„Prisidėdami prie šios parodos, norėjome prisiminti, kad šiais metais sukanka 80 metų, kai 1943 m. rugsėjo 23 d. buvo sugriautas Vilniaus getas“, – sakė ambasadorius. Lietuvos Respublikos Seimas 1994 m. savo nepriklausomybę, šią dieną paskelbė Genocido aukų atminimo diena.Judaizmas Lietuvoje.

„Aš priklausau pokario kartai“, – žvelgdamas atgal sakė jis. Gimiau tik 17 metų nuo karo pradžios Lietuvoje. Mano mama buvo tokio pat amžiaus kaip Chaila. Užaugau Vilijampolėje sovietmečiu. Tai Kauno priemiestis, kuriame nacių okupacijos metais buvo įkurtas getas. Netoliese yra ir Kauno IX tvirtovė, kurioje buvo žudomi žydai.

„Sovietiniais laikais apie žydų tragediją buvo mažai kalbama, o aš nebuvau iki galo suvokęs atšiaurios šios vietos praeities. Kai 1976 metais atvykau studijuoti į Vilnių, miesto žydų istorijos beveik neliko. Sovietiniais metais apie holokaustą ne tik nebuvo kalbama, bet žydai buvo diskriminuojami ir turėjo labai mažai galimybių plėtoti savo kultūrą.

Tačiau „Lietuvos tautinio atgimimo sąjūdis Sajodis Pradinė kova už išsivadavimą iš sovietinės priespaudos devintojo dešimtmečio pabaigoje sudarė būtinas sąlygas žydų tautiniam renesansui. 1989 metais buvo įkurta Lietuvos žydų kultūros draugija.

Per ateinančius tris dešimtmečius Lietuvoje įvyko didžiuliai pokyčiai, – sakė ambasadorius. „Pamažu žydų kultūra mums tapo artimesnė ir labiau pažįstama“, – sakė jis. „Lietuvių kalba išleista daug leidinių apie geto istoriją ir išlikusių žydų atsiminimus.

Šiandien, „vaikštant po Vilnių, matome daug žydų paveldo pėdsakų“, – sakė Junvicius. – Ženklai žymi Vilniaus geto sienas, yra memorialas geto aukoms atminti, memorialinės lentos – Vilniaus geto pastatus. Teatras ir Geto taryba. Yra muziejus.“ Getas yra rengiamuose buvusiuose geto bibliotekos pastatuose. Mūsų Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva YIVO aikštelėje buvo pastatyta memorialinė lenta [Institute for Jewish Research] pastatas“.

Jonvicius pasakojo, kaip paroda įkvėpė prisiminti Vilniaus gete išgyvenusius žydus, su kuriais jis buvo susipažinęs. Tarp jų – Fania Brankowskaja, gimusi Ucelis 1922 m., kuriai gegužę sukako 101 metai. „Kviečiama ji visada kalba gražia Vilniaus jidiš. Prieš geto likvidavimą ji pabėgo, eidama į kovą su partizanais. Lietuvos valstybės ordinas.

„Kitas sutiktas kalinys iš Vilniaus geto buvo Bostone gyvenantis Samuelis Pakas. „Nepraeina nė dienos, kad negalvočiau apie savo mylimą miestą Vilnių“, – sako Vilniaus garbės pilietis Pakas. Lietuva pripažino mano meno svarbą, o tai liudija Vilniuje gyvenusių ir tragiškomis aplinkybėmis žuvusių žydų atminimą.

Junvicius pažymėjo, kad būdamas devynerių metų Pakas surengė pirmąją parodą Vilniaus gete. Vėliau Vilniuje jį išgelbėjo lenkai ir lietuviai, iki karo pabaigos slėpę katalikų vienuolyne.

„Profesorius Markas Petusauskas mano gyvenime užima ypatingą vietą“, – sakė ambasadorius. „Kai buvo įkurtas Vilniaus geto teatras, Markui buvo 12 metų. Jis buvo matęs visas Vilniaus geto pjeses ir išmokęs atmintinai jų režisierius – žymius Lietuvos Jeruzalės menininkus. Jo paties žodžiais tariant: „Teatras pavertė mane žmogumi. , pilietis, įskiepijo man meilę teatrui, suteikė man visą gyvenimą trunkančią karjerą.

Petauskas pabėgo ir likusį karo laiką praleido kaime vakarų Lietuvoje. Studijavo teisę, vėliau tapo žinomu teatro mokslininku.

Nepriklausomoje Lietuvoje Markas įkūrė Žydų kultūros klubą ir 1996 m. pradėjo organizuoti tarptautines Vilniaus geto atminimo dienas“, – sakė ambasadorius. „Būtent jis Lietuvos archyvuose atrado Vilniaus geto teatro plakatus, dokumentus ir 1997 metais parašė išsamią Vilniaus geto teatro istoriją.

„Tais pačiais metais jo vadovaujamas Lietuvos žydų kultūros klubas organizavo Pasaulines meno dienas Vilniaus geto teatrui, teatro 55-mečiui, atminti. Po penkerių metų, 2002 m., jo iniciatyva ir klubo surinktomis lėšomis buvusio geto teatro pastate buvo atidengta memorialinė lenta lietuvių ir jidiš kalbomis.

Be to, „prieš dvidešimt metų, 2003 m., Markas surengė Nava Piatka koncertą, sugrąžindamas Chaylos muziką į Vilnių toje pačioje scenoje, kurioje koncertavo jos mama“.

„Baigdamas savo misiją noriu tikėti, kad Pietų Afrikos žydai šiek tiek geriau žino apie šiandieninę Lietuvą – šiuolaikinę Lietuvą, Europos Sąjungos narę. [European Union]NATO [North Atlantic Treaty Organisation]ir IHRA [International Holocaust Remembrance Alliance]Jis sakė: „Partneriai jį vertina už tai, ką ji padarė sprendžiant praeities problemas ir įamžinant žydų istoriją“.

Jis atkreipė dėmesį, kad „Lietuvos premjerė Ingrida Simonetti anksčiau šį mėnesį lankėsi Izraelyje, kur susitiko su Izraelio lyderiais ir dalyvavo Amerikos žydų komitete“. [American Jewish Committee] 2023 m. Pasaulinis forumas pademonstravo puikius mūsų šalių santykius.

Ambasadorius sakė: „Šios atmosferos nebūtų buvę be velionio prezidento Algirdo Brazausko atsiprašymo žodžių per pirmąjį savo vizitą Izraelyje 1995 m.“. „Lietuvos prezidentas Knesete atsiprašė žydų tautos lietuvių tautos vardu už savo bendrapiliečių, dalyvavusių Holokauste, veiksmus.