Baltarusija ir kaimyninės šalys – Europos erdvė: gyventojų judėjimo skubus kreipimasis Nr. MGR65001, galutinė ataskaita – Baltarusija

Nuorodos

Situacijos analizė

Situacijos aprašymas

Su Baltarusija ir kaimyninėmis šalimis susijusi migracijos situacija prasidėjo 2021 metų gegužę, kai iš Baltarusijos į Lietuvą padaugėjo nelegalių migrantų. Tada 2021 metų rugpjūtį migrantų skaičius Latvijoje ir Lenkijoje išaugo. Nuo to laiko situacija palietė 20 000 žmonių keliose šalyse, daugiausia Baltarusijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Padėtis pablogėjo 2021 m. gruodžio mėn. ir 2022 m. sausio pradžioje po reguliarių ir kasdienių žmonių bandymų kirsti sienas į ES rudenį ir padažnėjimo prie sienos, dėl kurio lapkričio pradžioje kilo susirėmimai.

Dėl 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusios krizės Ukrainoje ir nukentėjusiose šalyse Ukrainos kaimyninės šalys taip pat susidūrė su krizės paveiktų ir perkeltųjų žmonių antplūdžiu. Ukrainos kaimynės, ypač Lenkija, priėmė daug pabėgėlių ir dabar aktyviai dalyvauja teikiant jiems humanitarinę pagalbą. Dėl šios situacijos ir plėtros Baltarusiją ir kaimynines šalis palietė humanitarinė krizė, susijusi su Europos regioninio gyventojų judėjimo skubiu kreipiniu (EA), Ukraina. Tačiau kai kuriais atvejais ji galėjo pasinaudoti šios EA ir Ukrainos krizės papildomumu.

Nors nacionalinės asociacijos, veikiančios šios EA ribose, taip pat reagavo į Ukrainos krizę, veikla šios EA ribose buvo tęsiama. Baltarusijoje buvo tęsiamas humanitarinės pagalbos teikimas, sveikatos priežiūros paslaugos, koordinavimas su vietos valdžios institucijomis ir RFL tarnybomis. Lenkijoje tęsėsi sveikatos paslaugų ir humanitarinės pagalbos teikimas, o Lietuvoje be pertraukų tęsėsi „Restoring Family Links“ (RFL) paslaugos.

Intensyvumui atslūgus dalis migrantų liko žemyninėje dalyje prie sienos, tačiau dauguma Baltarusija Perkeltas į sienos pusę ir pastatytas Bruskių pasienio punkto logistikos centre. Logistikos centre apgyvendintų žmonių skaičius sumažėjo nuo maždaug 1850 lapkritį iki 800 sausį ir 450 kovo pradžioje. Iki 2022 m. kovo mėn. visi migrantai paliko logistikos centrą dėl TMO savanoriško grįžimo programos arba kito bandymo kirsti sieną į ES. Tikslus migrantų skaičius visoje Baltarusijoje nežinomas (išskyrus logistikos centrą), tačiau Baltarusijos Raudonasis kryžius, UNHCR ir TMO apskaičiavo, kad jų skaičius yra nedidelis. Žmonės apgyvendinti centruose tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje. Lietuvoje, 1551 žmogus yra apgyvendintas penkiuose centruose, kol vyksta prieglobsčio prašymų nagrinėjimas, todėl bendras atvykėlių skaičius siekia 4465. Lietuvos vidaus reikalų ministerija. Nuo 2021 metų rugpjūčio, remiantis pranešimais, iš Lietuvos sienų buvo išstumta 8200 žmonių. Lenkijoje, Žmonės laikomi Lenkijos pasienio tarnybos valdomuose sulaikymo centruose. Dalis praėjusiais metais iš Baltarusijos atvykusių migrantų buvo apgyvendinti Užsieniečių tarnybos valdomuose atviruose centruose. Anot pranešimų, Baltarusijos ir Lenkijos sieną bandoma kirsti tęsiasi, bet žymiai mažesniu tarifu. Humanitariniai poreikiai, žmogaus teisių pažeidimai ir veiklos apribojimai ir toliau kelia susirūpinimą. EK paskelbė keletą teisės aktų pakeitimų, reaguodama į ES valstybių narių raginimus imtis griežtesnių sienų kontrolės priemonių po to, kai nuo 2021 m. vasaros padaugėjo bandymų kirsti sieną ir politinės įtampos prie rytinių ES sienų. Tai: siūlomos neatidėliotinos priemonės prieglobsčio ir grąžinimo Lenkijai, Lietuvai ir Latvijai srityse, ES Šengeno sienų kodekso peržiūra ir siūlomas reglamentas, sprendžiantis migracijos ir prieglobsčio priemonių padėtį. Kartu trys pasiūlymai, jau įtraukti į ES migracijos ir prieglobsčio sutartį, gali dar labiau pakenkti pagrindinėms migrantų teisėms prie ES sienų. Praktiškai šie pasiūlymai gali sustiprinti ir taip skaudžius humanitarinius padarinius migrantams, o pažeidžiamoms grupėms kiltų pavojus, kad jie negaus ypatingos pagalbos ir apsaugos priemonių.

READ  Lietuva įpareigoja keliautojus mokėti už privalomus patikrinimus atvykus nuo sausio 31 d

Baltarusijoje, Nesant didelio migrantų antplūdžio, padėtis palengvėjo. Baltarusijoje esančių migrantų skaičius taip pat labai sumažėjo dėl repatriacijos skrydžių, per kuriuos iš Baltarusijos buvo repatrijuota 3817 Irako migrantų, o iš Lietuvos – 112, taip pat dėl ​​TMO remiamos savanoriškos repatriacijos ir reintegracijos programos. iš Baltarusijos į savo kilmės šalis per pastaruosius metus. Nors buvo pranešta apie bandymus kirsti ES sieną per Lenkiją, Lietuvą ir Latviją, jų skaičius ir mastas buvo ribotas dėl atšiaurių žiemos sąlygų ir apskritai sugriežtintų sienos apsaugos priemonių. Tačiau situacija yra stebima ir tikėtina, kad ji vėl paaštrės.

Lietuvoje, Valstybės sienos patrulių tarnybos pranešimai rodo, kad per pastaruosius šešis 2022 m. mėnesius labai sumažėjo neteisėtų sienos kirtimų. Remiantis oficialia Migracijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos statistika, 135 neteisėtai iš Baltarusijos į Lietuvą atvykusių asmenų prašymai suteikti prieglobstį buvo patenkinti, o 80 gavo leidimo laikinai gyventi korteles. Kita vertus, 2703 prieglobsčio prašymai buvo atmesti, o 596 procedūros sustabdytos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, iš Lietuvos į gimtąsias šalis grįžo 1 134 migrantai, iš kurių 1 048 tai padarė savo noru. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2023 metų pirmąjį ketvirtį penkiuose priėmimo centruose gyvena daugiau nei 1500 žmonių, laukiančių prieglobsčio prašymo procedūrų, todėl bendras lankytojų skaičius siekia 4465. Remiantis pranešimais, nuo 2021 metų rugpjūčio mėnesio iš Lietuvos sienų buvo išstumti 19 938 žmonės.

2021 metų pabaigoje Lietuvos vyriausybė priėmė naujus teisės aktus, leidžiančius neteisėtose situacijose sulaikyti migrantus iki 18 mėnesių, o sprendimas priimamas kas šešis mėnesius. Tačiau 2022 metų gegužę Lietuvos vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad apribojimas nebus pratęstas dar pusmečiui, o migrantai bus paprašyti išvykti iš šalies. 2022 m. gegužės pabaigoje priėmimo centrų vadovybė leido migrantams laikinai palikti priėmimo centrus. Pranešama, kad 4 iš 5 migrantų, kuriems buvo leista laikinai palikti priėmimo centrus, į įstaigą negrįžo, jų buvimo vieta nežinoma.

READ  JAV ir Serbija pateko į pasaulio čempionato pusfinalį

2022 m. birželio 30 d. Lietuvos Vyriausybė pristatė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimus. Migrantams, kertantiems Lietuvos sieną iš Baltarusijos į Lietuvą, leidžiama susirasti darbą su sąlyga, kad jų atvykimas į Lietuvą 12 mėnesių registruojamas Migracijos departamente. Nors daug žmonių į Lietuvą atvyko 2021 metų vasarą, jie buvo užregistruoti sistemoje anksčiau nei atvyko (vidutiniškai daugiau nei šešis mėnesius). Tai reiškė, kad daugelis buvo priversti laukti maždaug 2022 m. rugsėjo mėn., kad galėtų patekti į darbo rinką ir įgyti teisinį statusą, leidžiantį gauti pagrindines paslaugas. 2022 metais prieglobsčio Lietuvoje prašė daugiau nei 400 baltarusių. Antroje vietoje yra Rusijos piliečiai (148), o trečioje – Irako piliečiai (138). Kitų šalių piliečiai yra panašioje situacijoje, tačiau baltarusiai išsiskiria didžiausia prieglobsčio prašytojų grupe Lietuvoje.

Dvi pagrindinės grupės, kurioms reikia Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, yra prieglobsčio prašytojai (integruoti) ir prieglobsčio prašytojai (laukiantys Imigracijos departamento sprendimo). Prieglobsčio prašytojai, ypač baltarusiai, sudaro daugumą sieną kertančių migrantų. 2022 metais pabėgėlio statusą gavo 206 baltarusiai, o tik 18 jų buvo atsisakyta. Visgi, laukdami sprendimo, iš valdžios jie nieko negauna ir turi išsiversti patys, išskyrus santaupas, teisę į darbą ar sveikatos draudimą (suteikiama tik būtinoji pagalba). Dauguma baltarusių gyvena ne prieglobsčio prašytojų centruose, o savarankiškai – pas gimines, draugus ir pažįstamus, emigrantų ir vietos nevyriausybinių organizacijų suteiktuose būstuose. Kadangi jie negyvena centruose, negauna jokios valstybės paramos – nei kur pavalgyti, nei net minimalaus socialinio draudimo. Jie turi teisę dirbti tik tuo atveju, jei per šešis mėnesius gauna Migracijos departamento sprendimą, kurio negalima pasiekti be leidimo gyventi.

Lenkijoje, Lenkijos pasienio apsaugos tarnyba praneša, kad dėl atšiaurių oro sąlygų nuo 2021 m. gruodžio vidurio iki 2021 m. sausio vidurio kasdienių bandymų kirsti Lenkijos sieną iš Baltarusijos pusės gerokai sumažėjo (nuo 500 iki 35). Žema temperatūra, stiprus vėjas ir daug kritulių. Kai kurie buvo nustumti atgal į Baltarusiją, o kai kurie, kurie ieškojo prieglobsčio Lenkijoje, ypač šeimos ar ligoniai, buvo perkelti į sulaikymo centrus. Remiantis paskutiniais oficialiai paskelbtais duomenimis (2022 m. vasario mėn.), sulaikymo centruose buvo 1 6752 žmonės, o dabartinis sulaikymo centruose esančių asmenų skaičius nežinomas. Per 2022 m. antrąjį ketvirtį Lenkijos Raudonasis Kryžius (KLR) gavo prieigą prie sulaikymo centro Palenkės regione ir jam buvo leista pristatyti tik atsargas. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje vidutiniškai apytiksliai. Kasdien 100 bandymų kirsti Baltarusijos ir Lenkijos sieną.

READ  Lukašenka kalba apie politinę krizę Lietuvoje

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *