Lietuvos institucijos patvirtina Nacionalines FinTech gaires 2023-2028 m

Raktas

lietuvių

institucijose

Patvirtina

įjungta

į

Šalis

finansines technologijas

Gairės

į

2023–2028 m

2023 m. birželio 28 d. pagrindiniai instituciniai „FinTech“ ekosistemos veikėjai Lietuvoje pasirašė supratimo memorandumą, patvirtinantį Nacionalines FinTech gaires 2023–2028 m. Gairėmis, kurias sudaro penkios atskiros kryptys, siekiama gerinti verslo sąlygas ir nuolat plėtoti atvirą, skaidrią ir saugią reguliavimo sistemą.

Gairės parengtos prižiūrint Lietuvos finansų ministerijai, pripažįstant sektoriaus strateginę svarbą ir potencialą šalies ekonomikai. Šiandien pagal išduotas licencijas šalis yra didžiausias fintech centras Europos Sąjungoje. Remiantis Bazelio kovos su pinigų plovimu indeksu, tai taip pat viena mažiausiai rizikingų sričių visame pasaulyje. „Investuok Lietuvoje“ „Fintech Landscape Lithuania 2022-23“ ataskaita atskleidžia, kad šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau nei 260 „Fintech“ įmonių, kuriose dirba 7000 žmonių – tai 19% daugiau nei 2021 m.

Gaires sudaro 5 kryptys, įskaitant: „Kokybiško FinTech sektoriaus augimo rėmimas Lietuvoje“, „Inovatyvių FinTech sprendimų pritraukimas į Lietuvą“, „Lietuva kaip FinTech jurisdikcija“, „Lietuva kaip saugi ir patikima jurisdikcija“ ir „Lietuva kaip visame pasaulyje žinomas Europos finansinių technologijų centras.“ Visomis kryptimis paskiriamas konkretaus projekto savininkas ir kelios bendradarbiaujančios institucijos.

Finansų ministro Gentari Skaeste teigimu, šio SM pasirašymas ir atsakomybės pasiskirstymas yra aiškus tvaraus meistriškumo ir augimo gairės:

Per pastaruosius 6 metus Lietuva patyrė spartų „FinTech“ sektoriaus augimą, o jo judėjimas yra vienas iš mūsų prioritetų. Štai kodėl mes ne tik siekiame sustiprinti savo, kaip regioninio finansinių technologijų centro, pozicijas, bet ir siekiame tapti pasauliniu aukštos pridėtinės vertės centru. Šios FinTech gairės subūrė įtakingiausius Lietuvos institucijų, įmonių ir asociacijų ekspertus. Rezultatas – dokumentas, nustatantis ilgalaikius nacionalinius ir tarptautinius viso sektoriaus tikslus.

READ  Lietuva ieško ES pagalbos prekybos ginče su Kinija | Tarptautinės prekybos naujienos

Konkretūs KPI pridedami prie kiekvienos iš penkių krypčių. Tai apima 30% metinį sektoriaus apyvartos augimo tempą ir 35 milijonus klientų, pasiskirstusių licencijuotų įmonių Lietuvoje iki 2028 m.

Šiandien daugiau nei 25 milijonai europiečių naudojasi Lietuvoje licencijuotų įmonių finansinėmis paslaugomis. Tai Lietuvos pripažinimas ir kartu didelė atsakomybė. Pastarieji įvykiai pasaulio rinkose išryškino finansinių inovacijų plėtros ir rizikos valdymo subalansavimo svarbą. Naujoji Lietuvos fintech strategija pabrėžia Lietuvos siekį tapti aukštos kokybės fintech centru Europoje“, – sakė Lietuvos banko direktorių valdybos narys Simonas Krupšta.

Gairėse pateikiamas kompleksinis požiūris į FinTech sektoriaus plėtrą Lietuvoje. Tarptautinių „fintech“ įmonių pritraukimas ir išlaikymas laikomas svarbiausiu prioritetu, o Lietuvos banko naujokų programa – itin svarbi siekiant šio tikslo. Daug dėmesio skiriama AML ir kibernetinio saugumo problemoms – pagrindinė specialistų rengimo ir dalijimosi žiniomis institucija yra šalies AML kompetencijos centras. Be šių ir kitų priemonių, gairėse nubrėžtas glaudesnio bendradarbiavimo su švietimo įstaigomis poreikis, užtikrinant talentų pasiūlą sektoriui.

Tarp SM pasirašiusiųjų yra Finansų ministerija, Lietuvos bankas, miesto plėtros agentūra „Go Vilnius“, nemažai asociacijų ir verslo centrų, įskaitant ROCKIT, Fintech Hub LT, Infobalt ir BCCS.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *