Lietuvos finansų ministras šią savaitę pareiškė, kad potencialiems investuotojams labiau rūpi nacionalinio saugumo klausimai, o ne mokesčių dydis, o tyrėjai rimtai nagrinėjo galimų sankcijų pažeidimų atvejus.

Ministerija tikisi, kad NATO susitars dėl kelio į Ukrainos narystę

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad trečiadienį, balandžio 5 d., pasibaigęs NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas teikia vilčių, kad aljansas gali susitarti dėl Ukrainos narystės kelio. Anot jo, mūsų visų pareiga yra pritaikyti tinkamiausius politinius įrankius, padedančius Ukrainai žengti aiškiu keliu į narystę NATO, kuriam durys buvo atvertos jau 2008 metais. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba, dalyvavo NATO ir Ukrainos komisijos posėdyje, pranešime spaudai patvirtinta, Ukraina siekia įstoti į NATO. Kuleba taip pat išreiškė viltį, kad NATO viršūnių susitikimas Vilniuje nubrėš žingsnius, siekiant priartinti Ukrainą prie narystės. Liepos mėnesį Lietuva pirmą kartą surengs NATO viršūnių susitikimą.

Prezidentas turi bėdų, nes nuslėpė savo narystę komunistų partijoje

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį, balandžio 5 d., stojimą į Sovietų Sąjungos komunistų partiją pavadino „jaunystės kvailyste“. Anksčiau šiandien Prezidentūra patvirtino, kad Nausuda buvo Sovietų Sąjungos okupacijos metais Lietuvą valdžiusios komunistų partijos narys. Į partiją įstojo 1988 m. gegužę, o pradėjus Tautinio atgimimo sąjūdžiui Sajdis partijos veikloje nedalyvavo. Tai buvo žinomas Lietuvos žurnalistas, kuris pirmasis padarė šį apreiškimą. Kai Nausėda kandidatavo į prezidentus 2019 m., jis neatsakė į VRK anketoje pateiktą klausimą, ar priklauso politinei partijai ar organizacijai ar yra su jais susijęs. Pasak Prezidentūros, šis klausimas buvo pasirenkamojoje anketos dalyje. Prezidentas sako, kad baigęs ekonomikos studijas Vilniaus universitete norėjo savo gyvenimą pašvęsti mokslui, o siekti mokslininko karjeros.

Finansų ministras sako, kad investuotojams labiau rūpi šalies saugumas nei mokesčiai

Finansų ministras Gentaro Szekesto sakė, kad investuotojams labiau rūpi šalies saugumas, o ne mokesčių sistema, Vyriausybei trečiadienį, balandžio 5 d., pritarus siūlymui skirti laikiną solidarumo įnašą bankams, kuris, anot oponentų, pakenkti šalies investicinei aplinkai. Lietuvos banko direktorių valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigė, kad, jo nuomone, solidarumo mokestis neturės įtakos investicinei aplinkai šalyje. Anksčiau trečiadienį Vyriausybė pritarė siūlymui skirti laikiną solidarumo įnašą bankams. Iš šio naujo mokesčio surinkti pinigai bus skirti karinio mobilumo ir dvejopo naudojimo – civilinio ir karinio – transporto infrastruktūros projektams, taip pat karinės infrastruktūros projektams finansuoti. Pastarųjų poreikis išaugo dėl Rusijos karo Ukrainoje. Tikimasi, kad mokesčiu bus surinkta apie 410 milijonų eurų, iš kurių 130 milijonų eurų bus 2023 metais, 230 milijonų eurų – 2024 metais ir 50 milijonų eurų – 2025 metais.

Lietuva iš Minsko siekia daugiau nei 100 milijonų eurų kompensacijos

Teisingumo ministrė Elena Dobrowolska trečiadienį, balandžio 5 d., pareiškė, kad Lietuva dėl nelegalios migracijos krizės iš Baltarusijos sieks mažiausiai 120 mln. Tačiau Dobrowolska pabrėžė, kad tikslesnis žalos įvertinimas dar ruošiamas. Anksčiau trečiadienį ministrų kabinetas iš esmės pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui patraukti Baltarusiją baudžiamojon atsakomybėn dėl neteisėto migrantų įvežimo į šalį. Trečiadienį, anot ministro, Valstybės departamentas išsiųs Baltarusijai memorandumą, kuriame siūlys ginčą spręsti arbitraže ir šiam procesui skirti šešis mėnesius. Tokio susitarimo nepasiekęs Vilnius ginčą perdavė Tarptautiniam Teisingumo Teismui. Lietuva teigia, kad Baltarusija pažeidė Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą Protokolą prieš neteisėtą migrantų gabenimą sausuma, jūra ir oru. Kiek gali trukti bylinėjimasis su Baltarusija, Dobrowolska pasakyti negalėjo. Nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiams buvo suteikta teisė atstumti nelegalius imigrantus, Lietuva atsisakė įleisti iš viso 20 000 migrantų iš Baltarusijos. Skaičius apima pakartotinius tų pačių žmonių bandymus kirsti sieną.

FNTT pradeda tyrimą dėl įtariamo sankcijų pažeidimo

Lietuvos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba antradienį, balandžio 4 d., pranešė, kad pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo galiojančių tarptautinių sankcijų pažeidimo po to, kai vakarų Lietuvos kurorte Palangoje, į kurį planavo skristi, buvo konfiskuotas Danijoje registruotas lėktuvas. . Skrydis į Pskovą, Rusija. Kovo 16 dieną Danijoje registruotas lėktuvas, kurį valdė pilotas, Rusijos pilietis, turintis leidimą gyventi Lietuvoje, iš Švedijos atskrido į Palangą. Lėktuvui nusileidus ir pilotui paprašius papildyti degalų, paaiškėjo, kad jis planuoja tolesnę kelionę į Pskovą Rusijoje. Įvertinusi sąlygas civilinės aviacijos valdžia uždraudė lėktuvui pakilti. Šiuo metu jis stovi Palangos oro uoste. ES reglamentas draudžia leisti leistis, kilti ar skristi virš ES teritorijos visiems Rusijos oro vežėjams, įskaitant privačius vežėjus, Rusijoje registruotus orlaivius ir Rusijoje neregistruotus orlaivius, priklausančius, nuomojamus ar kontroliuojamus Rusijos fiziniams ar juridiniams asmenims. asmenų.

Prezidentė sako, kad Suomijos narystė NATO didina Baltijos regiono saugumą

Lietuvos prezidentas Gitanas Nosuda antradienį pareiškė, kad oficialus Suomijos įstojimas į NATO visateise nare sustiprina Baltijos jūros regiono ir visos rytinės aljanso pusės saugumą, sveikindamas Suomijos prezidentą Sauli Niinisto oficialiai įstojus į NATO 31-ąja nare. aljansą. Lietuvos vadovas taip pat sakė nekantriai laukiantis susitikimo su Suomijos prezidentu NATO viršūnių susitikime Vilniuje. Jis išreiškė viltį, kad pasveikins ir Švediją su naryste NATO, ir patikino, kad Lietuva yra pasirengusi dirbti kartu, kad šis tikslas būtų pasiektas. Suomija su Rusija turi 1340 km sieną, todėl prisijungus prie aljanso NATO siena su Rusija padvigubėja.

Rezonansą sukėlusi korupcijos byla patenka į teismą

Lietuvos teisėsaugos institucijos pirmadienį pranešė, kad teismui perduota korupcijos byla, kurioje buvęs Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus ir buvęs Lietuvos bankų asociacijos vadovas Mantas Zalatorius buvo apkaltinti korupciniais nusikaltimais. nuo balandžio mėn. Prokuratūra nurodė, kad kaltinimai taip pat pateikti bendrovės direktoriui ir juridiniam asmeniui – uždarajai akcinei bendrovei, kurios generalinio direktoriaus pareigas eina Sutkos. Sutkos ir Zalatorios buvo apkaltinti prekyba poveikiu ir dokumentų klastojimu. Jis taip pat apkaltino Sutkos kyšininkavimu, o Zalatorius apkaltino didelės vertės svetimo turto pasisavinimu. Minėtos įmonės direktorius kaltinamas kyšininkavimu ir dokumentų klastojimu, o juridinis asmuo – įtakos dokumentų klastojimui ir kyšininkavimu. Byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

2023 metų pasauliniame minkštosios galios indekse Lietuva šoktelėjo į 27 vietas

Lietuvos užsienio reikalų ministerija, remdamasi tyrimo rezultatais, pirmadienį, balandžio 3 d., pranešė, kad Lietuva pagal 2023 m. pasaulinį minkštosios galios indeksą pakilo 27 pozicijomis į 60 vietą, o 2022 m. – 87. Ministerija pažymėjo, kad šalies balas rodo, kad Lietuvos kryptinga diplomatija pasiekė puikių rezultatų stiprinant tarptautines partnerystes. Pasak ministerijos, vienas svarbiausių patobulinimų pasiektas tarptautinių santykių ramstyje, kurį sudaro trys metrikai: įtaka diplomatiniuose sluoksniuose, pagalba skurstančioms šalims ir gerų santykių su kitomis šalimis palaikymas. Ministerija nurodė, kad Lietuvos pastangos sutelkti pagalbą Ukrainai ir jos žmonėms bei parama demokratijai visame pasaulyje neliko nepastebėti.