Gyventojų statistika

2020 m. moterų dalis trijose Baltijos šalyse buvo panaši – Estijoje iš viso buvo 1 331 057 (52,6 proc. moterų), Latvijoje – 1 901 548 (53,9 proc. moterų), o Lietuvoje – 2 794 700 (53,7 proc. moterų). [16]. Moterų gyvenimo trukmė gimus per pastaruosius tris dešimtmečius pailgėjo daugiau nei 80 metų. Didžiausias augimas nuo 1990 iki 2019 metų užfiksuotas Estijoje nuo 74,8 iki 82,8, Latvijoje – nuo ​​74,6 iki 79,9, o Lietuvoje – nuo ​​76,2 iki 81,0. [17].

2019 m. tikrinamų moterų populiacijos dydis svyravo nuo 233 226 (amžius 30–55 m.) Estijoje iki 636 528 (amžius 29–59 m.) Lietuvoje, o metinės moterų gimimo grupės svyravo nuo 6 734 Estijoje iki 14 6972. 10 10 6972) Latvijoje ( 1 lentelė).

ŽPV paplitimas

2006 m. Estijoje atliktas subnacionalinis tyrimas parodė, kad bendras ŽPV DNR paplitimas buvo 38,6 % atsitiktinės imties 18–35 metų moterų, kurių citologija nežinoma. Didelės ir mažos rizikos ŽPV paplitimas buvo atitinkamai 21,3 % (95 % PI 16,4–26,8) ir 10,1 % (95 % PI 7,2–14,3). ŽPV 16 nustatytas dažniau (6,4 %; 95 % PI 4,0–9,8 %) nei ŽPV 53 (4,3 %; 95 % PI 2,3–7,2) ir ŽPV 66 (2,8 %; 95 % PI 1,3–5,2). [18].

2007 m. atliktas tyrimas, apimantis duomenis iš Latvijos, pranešė, kad didelės rizikos ŽPV (hrHPV) DNR (dezoksiribonukleino rūgštis) paplitimas yra 26,2 % (ištirti 9 hŽPV tipai). Patogus mėginys iš trijų šaltinių: 15–85 metų moterų patikra, ginekologo konsultacija. , arba lytiniu keliu plintančių ligų klinikoje. ŽPV 16 buvo dažniausiai nustatytas tipas (16,0 %). ŽPV paplitimas, neįskaitant moterų, turinčių nenormalių gimdos kaklelio citologinių tyrimų rezultatų, buvo 21,5 proc. [19].

Dviejų Lietuvos regioninių ginekologijos klinikų 2000-ųjų vidurio tiriamųjų mėginių duomenys parodė, kad 18–50 metų moterų (tirta 13 hrŽPV tipų) hrŽPV testas buvo teigiamas 25,0 proc. [20].

Latvijoje ŽPV 16/18 paplitimas tarp moterų, turinčių žemo laipsnio plokščiųjų intraepitelinių pažeidimų / gimdos kaklelio 1 laipsnio intraepitelinę neoplaziją (LSIL/CIN-1), buvo didžiausias Baltijos šalyse – 35,1 proc., o Estijoje šiek tiek mažesnis – 306. % ir Lietuva labai skiriasi – 6,7 % [21].

Gimdos kaklelio vėžys ir ŽPV sergant gimdos kaklelio vėžiu

Lietuvoje 74,2% moterų, sergančių CIN2/3, ir 85,6% moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu, buvo hrŽPV teigiamos. ŽPV 16 buvo labiausiai paplitęs potipis, nustatytas 50% gimdos kaklelio vėžio atvejų ir 2/3 CIN atvejų, po to seka ŽPV 18 ir ŽPV 33 su ~10% paplitimu abiejose ligų grupėse. [22]. Estijos duomenys labai atitiko šiuos rezultatus – atitinkamai 55%, 12% ir 8% ŽPV 16, 33 ir 31 paplitimas tarp moterų, turinčių didelio laipsnio gimdos kaklelio pažeidimus. [23].

Remiantis Silins ir kt. atliktu tyrimu Latvijoje. (2004), labiausiai paplitęs ŽPV DNR tipas, nustatytas gimdos kaklelio vėžiu sergančių pacientų gimdos kaklelio mėginiuose, buvo ŽPV 16 (60,6 %), po to – ŽPV 18 (9,0 %), ŽPV 31 (5,4 %), ŽPV 45 (3,2 %) ir ŽPV33 (2,7 %). Iš viso 82,8 % (183/221) ištirtų mėginių buvo ŽPV teigiami [24, 25].

Gimdos kaklelio vėžys – pirminė profilaktika

Visos trys Baltijos valstybės yra surengusios populiacijas pagrįstas ŽPV vakcinacijos programas. Tikslinė populiacija yra nemokama, ją sudaro 12-18 metų merginos Latvijoje, 12-14 metų merginos Estijoje ir 11 metų merginos Lietuvoje. Estijoje ir Lietuvoje skiepijama mokykloje, o Latvijoje skiepija bendrosios praktikos gydytojai (1 lentelė).

Gimdos kaklelio vėžys – antrinė profilaktika

Oportunistinis ir organizuotas patikrinimas egzistuoja visose trijose šalyse. Pavyzdžiui, Estijoje 90% visų Pap testų (Papanikolau citologinis dažymas) kasmet atliekami ne Estijoje organizuojamuose patikrinimuose. [26]. Organizuojamos visoje šalyje gimdos kaklelio citologija pagrįstos patikros programos Baltijos šalyse veikia daugiau nei 10 metų (1 lentelė).

Iki 2020 metų citologija buvo pirminis atrankos tyrimas visose trijose Baltijos šalyse. Pap testas ir Bethesda klasifikacija rekomenduojami Europos gairėse [27]Giemsa beicas anksčiau buvo naudojamas Estijoje ir Lietuvoje bei Latvijoje su Leishman transformacijos testu (istorinis palikimas iš buvusios Sovietų Sąjungos citologijos praktikos). [28]. 2021 m. Latvija perėjo prie skysčių citologijos, naudodama Bethesda klasifikaciją kaip pirminį atrankos testą, o Estija perėjo prie ŽPV DNR tyrimo.

2006 m. visoje šalyje kas penkerių metų buvo pradėta vykdyti patikros programa, kuri buvo organizuojama klinikų patikros kabinetuose su specialiai apmokytomis akušerėmis, dalyvaujančiomis Pap testuose. [29]. Schemą finansuoja Valstybinė ligonių kasa prie Socialinių reikalų ministerijos. Nuo 2015 metų Vėžio patikros registras yra atsakingas už kvietimų siuntimą ir proceso stebėjimą. Moterys į organizuojamas atrankas kviečiamos naudojant individualius kvietimus, siunčiamus elektroniniu paštu, paštu arba žiniasklaidos informacinėmis kampanijomis (tikslus kvietimo būdas kiekvienais metais skiriasi). 2021 m. sausio mėn. Estija įgyvendino naujas gaires [30].

Latvijoje organizuota gimdos kaklelio vėžio patikra 25–70 metų moterims naudojant citologinius tyrimus pradėta 2009 m. Visos reikalavimus atitinkančios moterys Nacionalinės sveikatos tarnybos kviečiamos kas 3 metus atlikti patikrinimą. Moterų deklaruotais adresais siunčiami skambučių laiškai. Atrankiniai tyrimai dažniausiai atliekami ginekologijos klinikoje, bendrosios praktikos gydytojai retai ima Pap tepinėlį, slaugytojos ar akušerės nedalyvauja. Nors pirminės sveikatos priežiūros specialistai aktyviai nedalyvauja atrankos programoje, jie gali stebėti, ar jų pacientės lanko atranką. NHS renka atrankos testų rezultatus, tačiau neteikia nuolatinės sistemos stebėjimo ir priežiūros.

2004 m. pradėta vykdyti Lietuvos nacionalinė gimdos kaklelio vėžio patikros programa, pagal kurią Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos kas 3 metus atlieka nemokamą PAP tepinėlio patikrą visoms 25–60 metų amžiaus moterims.

Pirminės sveikatos priežiūros specialistai yra atsakingi už moterų skambinimą ir apžiūrą. Paprastai individualūs kvietimai nesiunčiami paštu, o pirminės praktikos gydytojai (BP) pasikliauja tuo, kad apsilankę pirminėje sveikatos centre moterys informuoja apie patikrą. [31, 32]. Jums programa vis dar turi oportunistinių savybių, nes ji labai priklauso nuo apsilankymų pas šeimos gydytoją dažnumo ir šeimos gydytojo aktyvumo teikiant informaciją apie patikrą. [33]. Duomenų apie tikslią patikrintų moterų aprėptį šiuo metu nėra. 2011 ir 2014 metais Lietuvoje vykdytų individualių kvietimų laiškų efektyvumo tyrimų projektų atsakymų rodikliai (aprėptis) siekė iki 22 proc. [31] iki 25 proc. [32].

Gimdos kaklelio vėžio patikros registrai sukurti Latvijoje (2009 m.), Estijoje (2015 m.). [34] Bet ne Lietuvoje [35]. Visose trijose šalyse trūksta išsamių atrankos testų kokybės kontrolės sistemų.

Sergamumas gimdos kaklelio vėžiu

Visų amžiaus (0+) moterų ASIR nuo stebėjimo laikotarpio pradžios 1990 m. iki 2018 m. (arba paskutinių turimų metų prieš 2018 m.) pateikti 1 paveiksle. 2014–2018 m. vidutinis gimdos kaklelio vėžio ASIR trijose Baltijos šalyse buvo toks – Estijoje – 14,4 atvejo 100 000 moterų, Latvijoje – 15,4 atvejo 100 000 moterų, Lietuvoje – 15,5 atvejo 100 000 moterų – 2010 m. Visose šalyse ASIR prasidėjo 1990 m. ir išaugo iki piko 2006–2014 m. Estijoje ASIR nuo 1990 iki 2013 metų padidėjo APC = 1,0 % (95 % PI 0,4–1,6), gimdos kaklelio vėžio ASIR 20,3 ir 100,00. Moterys 2009 ir 2012 m. 1990–2014 m. Latvijoje smarkiai išaugo gimdos kaklelio vėžio atvejų skaičius (APC = 2,8, 95 % PI 2,3–3,4). Didžiausias ASIR – 17,7 iš 100 000 moterų – buvo pastebėtas 2006 m., kai APC = 2,7 (95 % PI 2,0–3,5), 2004 m. (23,0 iš 100 000 moterų) ir 2006 m. (21,5 iš 100 000 moterų).

Standartizuotas sergamumas gimdos kaklelio vėžiu 1990–2018 m. trijose Baltijos šalyse

Stebėjimo laikotarpio pabaigoje visose trijose šalyse stebėjome ASIR mažėjimą: APC = -3,5 (95% PI – 1,8 – -5,2) Lietuvoje, APC = -4,3 (95% PI – 11,5-3,4) m. Latvijoje, o APC = -7,1 Estijoje (95% PI -1,7 – -12,2) pagal (1 pav.; 1 lentelė).

Apskaičiuoti 2014–2018 m. amžiaus vidutiniai sergamumo gimdos kaklelio vėžiu rodikliai (2 pav.). Estijoje didžiausi rodikliai buvo tarp 50–54 metų (41,4 iš 100 000 moterų) ir 55–59 metų (38,2 iš 100 000 moterų). Latvijoje didžiausias rodiklis buvo tarp 45–49 metų amžiaus moterų – 46,5 atvejo 100 000 moterų. Lietuvoje didžiausias sergamumas pagal amžių nustatytas 45–49 metų (43,0 iš 100 000 moterų), 50–54 metų (49,0 iš 100 000 moterų), 55–59 metų (44,5 iš 100 000 moterų) amžiaus grupėse.

Sergamumas pagal amžių gimdos kaklelio vėžiu Estijoje ir Latvijoje 2014–2018 m. ir Lietuvoje 2014–2015 m.

Estijoje bendras sergamumas gimdos kaklelio vėžiu iki 75 metų buvo 1,4, Latvijoje – 1,5, o Lietuvoje – 1,5. Vienerių metų santykinis išgyvenamumas svyravo nuo 74,6% Latvijoje iki 86% Estijoje, o penkerių metų santykinis išgyvenamumas svyravo nuo 51,0% Latvijoje iki 67% Estijoje (1 lentelė).

Gimdos kaklelio vėžio stadijos pasiskirstymas diagnozuojant

Visose šalyse maždaug trečdaliui gimdos kaklelio vėžiu sergančių pacientų diagnozuojama I stadija. Estijoje ir Lietuvoje TNM stadijų pasiskirstymas perėjo į vėlesnius diagnozavimo etapus nuo 2005 iki 2009 m. iki 2014–2018 m. I stadijos atvejų dalis sumažėjo nuo 39,3 iki 32,5%, o IV stadijos atvejų Estijoje padidėjo nuo 10,3 iki 16,9%. Lietuvoje I stadijos atvejų padaugėjo nuo 40,8 iki 32,8 proc., IV stadijos – nuo ​​7,7 iki 9,1 proc. (3 pav.).

Gimdos kaklelio vėžio atvejų TNM stadijos pasiskirstymas Baltijos šalyse

Mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio

Estijoje AMIR per analizuojamą laikotarpį sumažėjo APC= -1,5 (95 % PI -0,9 – -2,1). 2018 metais gimdos kaklelio vėžys AMIR buvo 3,9 atvejo 100 000 moterų. Priešingai, Latvijoje AMIR padidėjo (APC= 1,5, 95 % PI 0,8–2,1), o gimdos kaklelio vėžio AMIR 2018 m. buvo 6,4 atvejo 100 000. Lietuvoje pagal amžių standartizuotas mirtingumas išliko stabilus iki 2002 m. (APC = 1,3, 95 % PI -0,2–2,8), vėliau sumažėjo (APC= -2,2, 95 % PI -0,8 – -3,5) (4 pav.).

Standartizuotas mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio Baltijos šalyse 1990–2018 m