Du politikos formuotojai penktadienį pareiškė, kad Europos Centrinis Bankas turi toliau didinti palūkanų normas, nes bazinių palūkanų normų augimas išlieka stabilus, vykstant suirutei bankų sektoriuje.

Panašu, kad Slovakijos centrinio banko valdytojo Petro Kazimiero ir Lietuvos kolegos Gedimino Šimkaus komentarai meta iššūkį naujajai oficialiai Europos centrinio banko pozicijai – tik dienai į priekį – kad būsimi sprendimai priklausys nuo ekonomikos ir rinkų vystymosi.

Ši frazė ketvirtadienį buvo paskelbta kartu su Europos centrinio banko šeštą kartą iš eilės didinamomis palūkanų normomis, pripažindamas, kad perspektyvos tapo miglotesnės po dviejų JAV bankų žlugimo ir daugiau problemų Šveicarijos banke Credit Suisse.

Tačiau Kazimieras, kuris dažnai pasisakė už aukštesnes normas, kad sutramdytų infliaciją, kuri dabar euro zonoje siekia 8,5 proc., sakė, kad ECB turėtų toliau didinti skolinimosi išlaidas.

„Net dabartiniai įvykiai finansų rinkose nekeičia mano požiūrio, kad turime tęsti“, – dienoraščio įraše sakė Kazimieras. „Puikiai žinau, kokia subtili padėtis… bet mes dar nesame finišo tiesiojoje.

Bičiulis vanagas Šimkus žurnalistams Vilniuje taip pat sakė manantis, kad ketvirtadienis „ne paskutinis palūkanų kėlimas“.

Tačiau nė vienas iš politikos formuotojų nepateikė argumentų dėl palūkanų kėlimo vos per kitą ECB posėdį, ir Kazimieras sakė, kad nėra prasmės spėlioti dėl gegužės 4 dienos sprendimo.

Europos centrinis bankas ketvirtadienį padidino palūkanų normas 50 bazinių punktų, o prognozuojama, kad infliacija iki 2025 m. išliks aukštesnė už 2% tikslą, remiantis prognozėmis, kurios buvo suformuluotos prieš JAV bankų žlugimui sukėlus didžiulį skolintojų akcijų išpardavimą.

Prancūzijos centrinio banko valdytojas François Villeroy de Gallo sakė, kad padidinimas atspindi ECB antiinfliacinius prioritetus ir rodo pasitikėjimą Europos bankų atsparumu.

Europos centrinis bankas penktadienį pranešė, kad jo stebėtojų taryba surengs nenumatytą posėdį – antrąjį šią savaitę – aptarti spaudimą ir pažeidžiamumą euro zonos bankų sektoriuje.

ECB iš savo pareiškimo pašalino visas gaires dėl papildomų politikos veiksmų ir nepateikė įprasto įvertinimo, ar infliacija ir augimas gali būti didesnis ar mažesnis nei tikėtasi.

Priešingai, Kazimieras teigė, kad vyrauja didėjimo rizika ir kad pagrindinė infliacija buvo „tvirtai plokščia“.

„Infliacijos rizika kyla iš abiejų pusių, bet, mano nuomone, kylanti rizika yra daug didesnė“, – sakė jis.

Europos centrinio banko prezidentė Christine Lagarde per savo spaudos konferenciją ketvirtadienį pareiškė, kad euro zonos centrinis bankas turės „daug veiksmų“ didindamas palūkanų normas, jei pasitvirtins dabartinės jo prognozės.

Pagrindinė infliacija, neįskaitant nepastovių maisto ir degalų kainų, praėjusį mėnesį padidėjo iki 5,6 % nuo 5,3 %, o tai rodo, kad ankstesni energijos kainų šuoliai įsiskverbė į platesnę ekonomiką ir kad infliacija gali tapti nuolatine.