Nepaisant lėtos pradžios, 2022-ieji buvo didžiausio aktyvumo metai tarp Lietuvos oro uostų – aptarnauta 5,35 mln. keleivių, daugiau nei dvigubai daugiau nei 2021-aisiais, kurie aptarnavo beveik 2,47 mln. Oro uostai vykdė beveik 51 000 skrydžių, tai yra beveik 48% daugiau nei praėjusiais metais. Teigiama, kad aviacijos sektorius pernai ne tik atsigavo, bet ir įžengė į augimo fazę.

Lietuvos oro uostų atstovų teigimu, iki 2022 metų visi trys oro uostai sugebėjo susigrąžinti daugiau nei 80% ikipandeminio keleivių skaičiaus (2019 m.), o Kauno oro uostas jau pasiekė 2019 metų lygį, bendru reguliarių skrydžių skaičiumi. Maršrutai yra daugiau nei 2019 m.

Lėta pradžia ir greitas augimas

“Pirmasis 2022 m. ketvirtis nebuvo pats palankiausias keliautojams, nes pandemija tuo metu turėjo daug papildomų patikrinimų ir apribojimų, o tai neigiamai atsiliepė oro uostams ir visai aviacijos rinkai. Tačiau nuo antrojo ketvirčio aktyvumas smarkiai išaugo ir iki metų pabaigos Lietuvos oro uostai labai stipriai atsigavo, kai kuriose kategorijose net labiau nei prieš pandemiją. Aiškiai matėme, kad pandemijos iššūkiai nesumažino gebėjimo tobulėti ir noro keliauti, o daugeliu atvejų netgi pastebėjome padidėjusį norą keliauti, kuris tęsiasi iki šiol.“ – praėjusių metų apžvalgoje sakė Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas Thomas Zidikis.

Anot jo, 2022 metais Palangos oro uostas buvo aktyviausias oro uostas pagal skrydžių ir keleivių skaičių – keleivių srautas, palyginti su ankstesniais metais, išaugo tris kartus, o oro uoste buvo atlikta 65% daugiau skrydžių. Pastebėtina, kad 2021 metais Palangos oro uostas dėl oro uosto atnaujinimo darbų nevyks skrydžių ilgiau nei mėnesį.

Eksperto teigimu, pernai Kauno oro uostas labai nustebino. Balandį jis ne tik pasivijo 2019-ųjų rezultatus, bet ir juos pranoko, o šis augimas tęsėsi iki pat metų pabaigos. Pernai Kauno oro uostas aptarnavo 1,16 mln. keleivių – toks pat bendras metinis rezultatas užfiksuotas 2019 metais (99,8 proc. priešpandeminio keleivių srauto).

Numatytas augimas didesnis nei 2019 m

Žvelgiant į praėjusius metus, svarbu pastebėti bendrą taikinių skaičiaus padidėjimą. Pernai jis sumušė 2019 metų rekordą ir pasiekė 98 vietas.

“Nuolat deramės su partneriais, kad pasiūlytume keleiviams naujas ir patrauklias kryptis iš Lietuvos oro uostų. Praėjusiais metais galėjome pasiūlyti beveik 100 tiesioginių vietų, palyginti su 92 vietomis 2019 m. Šis augimas yra mūsų nuoseklaus ir ambicingo darbo rezultatas,“ – sako T. Zitikis.

Jis pažymėjo, kad apkrovos koeficientas ir toliau didėja, nes pigių skrydžių bendrovės užpildo vidutiniškai 80 % vietų, o tradicinės oro linijos užpildo 63 % vietų.

Žvelgdamas į praėjusių metų skaičius, aviacijos ekspertas ne tik teigiamai vertina gerus praėjusių metų rezultatus, bet ir prognozuoja krovinių srauto per Lietuvos oro uostus didėjimą.

“Krovinių segmente statistika tikrai daug žadanti – pernai krovinių apimtys visuose Lietuvos oro uostuose išaugo beveik 4% iki daugiau nei 21 tūkst. Jau kelerius metus iš eilės šioje srityje matome augančius pajėgumus ir 2023 metais planuojame per Lietuvos oro uostus gabenti dar daugiau krovinių.“, – sako T. Zitikis.

Lietuvos oro uostų statistika

Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovo Tomo Gdykio teigimu, 2022 metais per Lietuvos oro uostus keliaus beveik 5,35 mln. Palyginti su 2,47 mln. keleivių 2021 m. ir 6,5 mln. keleivių 2019 m.

Vilniaus oro uostas buvo itin populiarus keliautojų pasirinkimas. Per Vilniaus oro uostą pernai keliavo 3,91 mln. 2021 ir 2019 metais pro Vilniaus oro uosto vartus skrido beveik 1,9 mln. ir 5 mln. keleivių. Tuo tarpu Kauno oro uostas 2022 metais aptarnauja 1,15 mln. keleivių (2021 m. – 487 tūkst., o 2019 m. – 1,16 mln.), o Palangos oro uostas – 274 tūkst. (2021 m. – 85 tūkst., 2019 m. – 338 tūkst.).

Praėjusiais metais buvo atstatyta daugiau nei 80 proc. Lietuvos oro uostuose 2022 metais buvo atlikta beveik 51 000 skrydžių. 2021 metais skaičius siekė 34 000, 2019 metais – 62 000.

Vilniaus oro uostas atliko daugiausiai skrydžių – beveik 37 tūkst. (2021 m. – 25 tūkst., 2019 m. – 47 tūkst.). „Kaunas Gateway“ aptarnavo daugiau nei 10 000 skrydžių (2021 m. – beveik 7 000 ir 2019 m. – 9 800). Palangos oro uostas pernai aptarnavo 3,6 tūkst. skrydžių (2021 m. – kiek daugiau nei 2 tūkst., 2019 m. – apie 5 tūkst.).

Numatoma, kad krovinių srautas Lietuvos oro uostuose padidės 4% per metus iki daugiau nei 21.000 tonų 2022 metais. 2021 metais per Lietuvos oro vartus buvo pervežta daugiau nei 20.000 tonų krovinių, o 2019 metais – apie 17.000 tonų.

Vilniaus oro uostas perkrovė daugiau krovinių – beveik 16 000 tonų (2021 m. – 15 000 t, o 2019 m. – apie 14 000 t). Kauno oro uoste 2022 ir 2021 metais tikimasi perkrauti apie 5000 tonų krovinių, o 2019 metais – daugiau nei 3000 tonų. Palangos oro uostas pernai perkrovė apie 300 tonų krovinių (2021 m. – 93 tonas, 2019 m. – 6 tonas).

Vilnius, Lietuva, 2023 m. sausio 10 d

Susiję straipsniai