Neseniai iš Rusijos įvykus Europos dujotiekio „Nord Stream“ sabotavimui, gamtinių dujų kaina smarkiai išaugo. Artėjant šiam įvykiui, Europos gamtinių dujų kainos šiemet jau pakilo beveik aštuonis kartus, daugiausia dėl baimės, kad Rusija, reaguodama į karinę pagalbą Ukrainai, gali apriboti ar net sustabdyti dujų tiekimą.

Per pastaruosius kelis mėnesius Rusijos gamtinių dujų monopolis „Gazprom“ jau sustabdė gamtinių dujų eksportą į kelias Europos šalis, tokias kaip Bulgarija, Suomija, Lenkija, Danija, Nyderlandai, nes nesilaikė mokėjimo rubliais reikalavimų.

Anksčiau Rusija sudarė 40% Europos gamtinių dujų importo. Priklausomybė nuo rusiškų dujų visoje Europoje skiriasi. Eurostatas skaičiuoja, kad 2021 metais Bosnija ir Hercegovina, Moldova ir Šiaurės Makedonija 100 proc. tiekiamų gamtinių dujų gaus iš Rusijos. Beveik visos Rytų Europos šalys anksčiau buvo labai priklausomos nuo Rusijos importo. 2021 metais Latvija 92 proc. gamtinių dujų gaus iš Rusijos, Serbija – 89 proc., Bulgarija – 79 proc., Slovakija – 68 proc., Vengrija – 61 proc., Slovėnija – 60 proc., o Lenkija – 50 proc.

Skirtumas, palyginti su Vakarų Europa, yra ryškus. Šioje regiono dalyje Eurostatas praneša, kad Vokietija yra labiausiai priklausoma nuo Rusijos gamtinių dujų importo – maždaug 50 proc., Italija (38 proc.), Prancūzija (15 proc.) ir Belgija (14 proc.). Priklausomybės nuo Rusijos gamtinių dujų laipsnis yra būtinas, nes dabartinė krizė gali būti susijusi ne tik su augančiomis kainomis; Gamtinių dujų prieinamumui gali kilti pavojus. Sustojus „Nord Stream 1“ ir „2“ dujotiekiams, didžiausias pavojus kyla tiems, kurie labai priklauso nuo Rusijos energijos importo.

Susirūpinimas visame pasaulyje

Ūkininkai ir analitikai visoje Europoje išreiškė susirūpinimą dėl galimų gamybos sutrikimų paukštininkystės pramonėje. „Dėl didėjančių energijos ir žaliavų kaštų didelę įtaką daro visa mūsų pramonė. Jei energijos tiekime atsiras kliūčių, mūsų ūkiai visoje vertės grandinėje nepajėgs aprūpinti gyventojų pakankamai paukštienos. labai ribotai“, – pažymi Michaelas Steinhauseris, Vokietijos paukštininkystės įmonės organizacijos kontaktų vadovas.

„Naujausi JK duomenys pranešė, kad nuo 2021 m. pradžios didmeninės dujų kainos iš tiekėjų padidėjo 250 proc.“, – sako Europos paukštininkystės technikos direktorius Joelis Estefino ir priduria, kad skaičiai iš kitų Europos šalių labai nesiskirs. „Pastaraisiais mėnesiais kai kuriose šalyse jauniklių skaičius jau sumažėjo, nes kyla netikrumo dėl gamybos sąnaudų ir produkto paklausos raidos“, – sako jis.

Rugsėjo pradžioje tai buvo Lenkijos nacionaliniai paukštienos ir pašarų gamintojų rūmai Jis taip pat perspėjo, kad sparčiai kylančios energijos kainos atbaido ūkininkus nuo kiaušinių gamybos. Rūmų vyriausiasis paukštininkystės ir pašarų analitikas Mariuszas Szymelekas perspėjo apie didžiulį vištų dedeklių skaičiaus stagnaciją Lenkijoje iki 2022 m. pabaigos, nurodydamas neįprastai sumažėjusį vienadienių jauniklių skaičių per pastaruosius kelis mėnesius. Tikėtina, kad tai galiausiai gali lemti kiaušinių trūkumą Lenkijos rinkoje.

„Mūsų veisėjai jau atkreipia dėmesį, kad žiemą gamyba gali sustoti. Tai galioja ir perykloms, ir kiaušinius gaminantiems ūkiams, ir broileriams“, – perspėja Lenkijos paukštynų augintojų asociacijos atstovė Anna Zubko.

Čekijos Respublikoje vidutinė energijos kaina paukštynuose nuo 2022 metų pradžios šoktelėjo 250 proc., praneša Čekijos Moravijos paukštininkystės federacijos pirmininkė Gabriela Dluha. Esant dabartinei situacijai, energijos tiekėjai susilaiko nuo ilgalaikių sutarčių su paukščių augintojais pasirašymo. Tai padidina netikrumą ir dar labiau nerimsta paukštininkystės augintojams.

Broilerių fermos sulaukė išskirtinės paramos, už tai dėkojame Žemės ūkio ministerijai. Tačiau prasidėjus žiemai kyla klausimas, kiek augintojų nustos dirbti“, – sako Daluha.Čekijos ir Moravijos paukštininkystės federacijos atlikta apklausa parodė, kad 52 % paukščių augintojų planuoja sumažinti gamybą, o 6 % – uždaryti veiklą. ateinančius kelis mėnesius.

Energijos krizė nėra vienintelis iššūkis, su kuriuo susiduria paukštininkai Europoje. Prasidėjus Ukrainos krizei, pramonei teko susidurti su augančiomis pašarų kainomis, o pastaruoju metu pastebėtos problemos dėl kitų žaliavų. Steinhauseris visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad be didelių sąnaudų energijos sektoriuje, Vokietijos paukštynams taip pat teko susidurti su anglies dioksido prieinamumo trūkumais.₂ Anestezuoti skerdimui paruoštus gyvūnus ir geležies chloridą pirminiam skerdyklos nuotekų valymui.

Rasti sprendimą

Estevino priduria, kad šildymo sistemos paukštidėse dažnai naudoja dujas kaip energijos šaltinį, todėl buvo sunku įvertinti, kaip greitai galima įdiegti pakaitinę sistemą, taip pat išlaidas, kurias gali patirti perkėlimas. Šiuo metu ne tik išlaidos, bet ir energijos taupymas yra gyvybiškai svarbūs klausimai visai vertės grandinei, į kuriuos šiuo metu nėra paprastų atsakymų, sako Steinhauseris ir priduria, kad padangų sąlygos artimiausioje ateityje išliks labai nepastovios.

Vokietijos paukštininkystės pramonė deda visas pastangas, kad paukštienos ir kiaušinių būtų užauginama pakankamais kiekiais, įskaitant kai kuriuos alternatyvius energijos gamybos sprendimus.

„Kaip indėlį į tvarią energijos gamybą, daugelis ūkių jau naudoja biodujų jėgainių atliekinę šilumą arba šilumą, kurioje naudojama miško naudojimo mediena. Šilumos atgavimo klausimas taip pat įgauna pagreitį. Šiuo metu nagrinėjame visus galimus variantus, kaip žymiai sumažinti priklausomybę. Įmonės dirba dėl vertės grandinės, viskas įmanoma toliau mažinti energijos suvartojimą, nes kalbama apie Vokietijos žmonių aprūpinimą maistu“, – sako Steinhauseris.

Šiomis dienomis dažni pranešimai apie naminių paukščių augintojų perėjimą prie energijos taupymo būdų. Bifka paukštienaSlovėnija, antra pagal dydį broilerių gamintoja Slovėnijoje, neseniai pranešė, kad paskatino savo augintojus pereiti prie energiją taupančių technologijų. Bendrovė netgi išreiškė norą bendrai finansuoti tokius projektus. Nors bendrovė pripažino, kad kai kurie veisėjai jau atsisakė savo verslo.

Kai kuriems paukščių augintojams energiją taupantys sprendimai jau pasiteisino. Ignaczak paukštynas, esantis Varmijos-Mozūrijos apskrityje, Lenkijoje, dėl patobulinto apšvietimo sumažino energijos suvartojimą 60 %. Įmonė perėjo nuo fluorescencinių lempų prie LED lempučių. Dėl to energijos sąnaudos apšvietimui sumažėjo nuo 11 340 kWh per metus iki 3 780 kWh per metus.

Lietuvos paukštininkystės įmonių „Vilniaus paukštynas“ ir „Kaišiadorių paukštynas“ direktorius Darius Judagiauskas rugpjūtį pranešė, kad be smarkiai išaugusių sąskaitų už dujas jo ūkiai svarsto galimybę pereiti prie SGD ir statyti biosintetinę gamyklą. Tikimasi, kad energetikos krizė paskatins saulės energijos poreikį Europos paukštininkystės ir gyvulininkystės ūkiuose.

Ireneuszas Kulka iš EDP Energia Polska teigia, kad įmonės ieško kuo didesnių įrenginių, kad užtikrintų didesnę energetinę nepriklausomybę. „Kol kas matėme bumą mažmeninių klientų sektoriuje, tačiau verslo klientų sektoriuje, atsižvelgiant į galimybių mastą, bumą dar nežymiai. Lenkija įžengia į laikotarpį, kai fotovoltinė energija pradeda vystytis dideliuose pramoniniuose objektuose, matuojant 100-200 kW arba 1-2 MW skalė. Visa tai prieš akis“, – sako Kulka.

Politikai taip pat buvo pakviesti inicijuoti atitinkamus paramos mechanizmus glaudžiai bendradarbiaujant su ūkio subjektais. Maisto saugumas yra nacionalinis rūpestis, todėl nereikėtų pamiršti tokių svarbių visos sistemos sektorių kaip mūsų. Priešingu atveju kyla pavojus ne tik Vokietijos tiekimo padėčiai, bet ir Vokietijos gyvybingumui ateityje su viskuo, ką ji gali pasiūlyti gyvūnų priežiūros ir kontroliuojamos gamybos srityse“, – sako Steinhauseris.

Tai nepanašu į nieką, ką anksčiau matėte

Europos paukščių augintojai taip pat išreiškė nuogąstavimus, kad dabartinė krizė yra labiau nenuspėjama nei bet kas, su kuria jie susidūrė iki šiol. Manau, niekas negali patikimai įvertinti, kiek laiko dujų ir kuro kaina apskritai išliks istoriškai aukštuose lygiuose. Ankstesnės krizės buvo išspręstos laikui bėgant smarkiai kritusios degalų kainos, tačiau neaišku, kada ir kokiu mastu tai galėtų įvykti dabar. Be to, tokią kainų raidą greičiausiai lems ekonomikos nuosmukis, o tai savo ruožtu gali turėti neigiamos įtakos paukštienos produktų vartojimui Europoje“, – sako Estevenio.

Steinhauseris pažymi, kad Vokietijos paukštienos ir kiaušinių gamybai gali būti visam laikui pakenkta energijos rinkos situacija. „Energijos tiekimo kliūtys ar gedimai rimtai paveiks visas gamyboje dalyvaujančias įmones. Dėl to pirmenybė turėtų būti teikiama įmonėms, kurios prisideda prie aprūpinimo maistu ir pagrindinių gyventojų poreikių, kai kalbama apie dujas”, – priduria Steinhauseris.

Tuo pat metu Vokietija iš ne Europos rinkų įeina į pigų importą su žemesniais gyvūnų gerovės standartais, kartais net pasinaudodama muitų ir kvotų sustabdymu Europos Sąjungoje. Dėl to vartotojai, pirkdami ir renkantis pigų importą, tampa jautresni kainoms. „Tas pats labiau pasakytina apie didmeninių vartotojų ir ne namų vartotojų sektorius. Tai kelia pavojų perėjimui prie tvaresnio ir geresnės gyvūnų gerovės, kurių mes, kaip pramonės šaka, tiek daug dirbome, kad pastaraisiais metais pasiektume”, – sako Steinhauseris.

„Dabar, susiklosčius išskirtinei situacijai, skubiai reikia papildomos paramos, kad būtų išlaikytas vietinės ir regioninės produkcijos paukštienos produktų tiekimas, užtikrintas vartotojų tiekimo saugumas. Privatus ir viešasis sektoriai turi kartu kurti sprendimus, kurie padėtų įveikti šią krizę visoje vertės grandinėje.