JTA – Lietuvos Seimas šią savaitę priėmė įstatymą, pagal kurį holokaustą išgyvenusiems asmenims ir jų įpėdiniams skiriama 37 milijonai eurų (38 milijonai dolerių) kompensacijai.
Lietuvos premjerė Ingrida Šimonide lapkričio 15 d. Vilniuje pristatė įstatymo projektą Lietuvos Nacionalinėje Asamblėjoje, Seime, siūlydama beveik dvigubai padidinti lėšas, kurias vyriausybė jau skyrė reparacijų reikalavimams šalyje, kurioje žuvo 90 proc. žydų. Holokauste. Šiandien šalyje yra tik 5000 žydų.
Pasaulio žydų atkūrimo organizacija tai pavadino „svarbiu žingsniu teisingumo link holokaustą išgyvenusiems lietuviams ir jų šeimoms per Antrąjį pasaulinį karą ir jo padarinius“.
Įstatymas praėjusią savaitę buvo priimtas didžiule balsų dauguma, 72 parlamentarai už, 6 prieš ir 2 susilaikė.
„Niekas negali sugrąžinti prarastų gyvybių ir atgaivinti bendruomenių. Tačiau valdžios požiūris į Holokausto metu nuniokotos Lietuvos žydų bendruomenės atkūrimą yra teisingas ir mūsų bendruomenės sveikintinas“, – „Baltic News Network“ sakė Lietuvos žydų bendruomenės vadovė Fania Kuglianski.
Prieš dešimtmetį parlamentas priėmė įstatymą, pagal kurį „Geros valios fondui“, finansuojančiam projektus, naudingus šalies žydams, buvo skirta 36 milijonai eurų, kurių vertė – apie 72 milijonai dolerių. Iš nacių okupacijos Lietuvos žydų bendruomenės atimtas komunalinis turtas buvo grąžintas.
DOKUMENTAS: Lietuvos žydai per Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną uždegė žvakutes Vilniaus sinagogoje, 2017 m. sausio 26 d. (AP nuotr./Mindaugas Kulbis)
Dabartinis įstatymo projektas leistų maitintojo netekusiems asmenims ir jų įpėdiniams prašyti grąžinti asmeninį turtą ir toliau finansuoti Geros valios fondą.
„Tai moralinė skola, kurią reikia pripažinti, o ne 100% išspręsti, kiek įmanoma“, – sakė Shimonide.
Lietuva turi languotą istoriją, kai kalbama apie Holokausto atminimą. Lietuviai nacių kolaborantai vokiečių okupacijos metu dalyvavo daugelyje žiaurumų, įskaitant 70 000 žydų nužudymą 1941–1944 m. 1941–1944 metais buvo nužudyta 70 000 žydų. Lenkijoje ir Varšuvos gete.
2020 metais žydų lyderiai prieštaravo, kai Lietuvos įstatymų leidėjai svarstė įstatymą, kuris būtų paskelbęs, kad Lietuva ar jos vadovai negali būti kaltinami dėl dalyvavimo Holokauste. Visoje Rytų Europoje stiprėjant nacionalizmui lietuvių kolaborantais buvo pavadintos gatvės, mokyklos ir paminklai.
Per Nacionalinio genocido atminimo dieną Vilniuje, 2020 m. rugsėjo 23 d., vyras padėjo akmenis prie Panerių memorialo – memorialo nacių nužudytiems Vilniaus žydams per Antrąjį pasaulinį karą (AP nuotr./Mindaugas Kulbis)
Nepaisant didžiosios balsų daugumos Seamus, ne visi pritarė įstatymo projektui.
„Mūsų padalinys nepalaiko. Tikimės, kad problema bus išspręsta. Nesuprantami nei motyvai, nei tikrosios priežastys“, – sakė buvęs Lietuvos Respublikos premjeras Saulius Skvernelis, dabar vadovaujantis Lietuvos demokratų sąjungai ir balsavęs prieš įstatymo projektą.
„Jei naudosime tą patį požiūrį, reparacijų istorija bus begalinė“, – pridūrė jis, nurodydamas ne žydų tautybės lietuvius, netekusius nuosavybės per nacių ir sovietų okupacijas.
„Jei kiekviena valdžia pradės manyti, kad turi išimtinę teisę priimti sprendimus dėl restitucijos, tai vadovaudamasi logika, kiekviena nauja valdžia gali pradėti galvoti, kad turi teisę atlyginti kompensaciją visiems Lietuvos piliečiams, kurie 1940-aisiais neteko turto. Kas tai padarė. nematau jokios kompensacijos“, – sakė S. Skvernelis.
JAV ambasada Lietuvoje pritarė įstatymo projektui.
„Šio įstatymo priėmimas yra svarbus žingsnis pripažįstant Holokausto tragediją Lietuvoje“, – sakoma JAV ambasadoriaus Lietuvoje Roberto Gilchristo pranešime. „JAV vyriausybė labai sveikina ir pritaria Lietuvos vyriausybės siūlymui spręsti įsisenėjusias Holokausto nusiaubtos Lietuvos žydų bendruomenės problemas.
„Aistringas alaus pavyzdys. Nepagydomas alkoholio gėrimas. Bekono geekas. Bendras žiniatinklio narkomanas”.
