„Turime pabrėžti savo infrastruktūrą“, – per Europos Parlamentą Strasbūre (Prancūzija) sakė von der Leyen. „Turime nustatyti, ar turime silpnybių ir kur jos yra. Taip pat teigiama, kad galimoms grėsmėms aptikti bus naudojamas palydovinis stebėjimas.

Septynis mėnesius trukusiame Rusijos karui prieš Ukrainą ir Vakarų karinei paramai Ukrainos vyriausybei, „Nord Stream“ žalą padarė povandeniniai sprogimai, kuriuos sukėlė keli šimtai svarų sprogmenų keturiose vietose prie pietų Švedijos ir Danijos. Sprogimai sukėlė didelį metano dujų nuotėkį į Baltijos jūrą.

Kadangi ES šalys yra atsakingos už energetikos ir kitos esminės infrastruktūros priežiūrą bloke, von der Leyenas teigė, kad jos pastangos užtikrinti saugumą apims nacionalines sostines.

„Dirbsime su valstybėmis narėmis, siekdami užtikrinti, kad energetikos sektoriuje būtų atliekami veiksmingi testai nepalankiausiomis sąlygomis“, – sakė ji. Tada turėtų sekti kiti didelės rizikos sektoriai, pavyzdžiui, skaitmeninė infrastruktūra ir jūroje tiekiama elektra.

Taip pat Strasbūre Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellas trečiadienį prognozavo, kad 27 šalių vyriausybės sutiks įvesti naujas sankcijas Rusijai, reaguodamos į jos neteisėtą keturių Ukrainos regionų, kurie sudaro apie 15% Ukrainos teritorijos, aneksiją.

Naujos numatytos sankcijos apima Rusijos naftos kainų viršutinę ribą, ES orlaivių komponentų eksporto į šalį apribojimus ir rusiško plieno importo apribojimus. Europos Sąjungos valstybių narių diplomatai siekė, kad naujasis paketas būtų patvirtintas jau trečiadienį Briuselyje.

Naujosios sankcijos grindžiamos jau precedento neturinčiomis Europos sankcijomis Rusijai dėl jos karo prieš Ukrainą nuo vasario mėn.

Iki šiol ES taikytos priemonės apima energijos tiekimo iš Rusijos apribojimus, finansinių sandorių su Rusijos subjektais, įskaitant centrinį banką, draudimą ir turto įšaldymą daugiau nei 1000 žmonių ir daugiau nei 100 subjektų.